Bendradarbiavimas, kuris vyks per „Volkswagen“ programinės įrangos padalinį „Cariad“, bus skirtas „paspartinti automatinio vairavimo sprendimų pritaikymą Kinijos rinkai“, sakoma grupės pranešime.
„Volkswagen“ Kinijoje valdybos narys Ralfas Brandstaetteris pažymėjo, kad šis žingsnis yra „kertinis mūsų strategijos, kuria siekiama pertvarkyti ir toliau stiprinti savo veiklą svarbiausioje pasaulio rinkoje, akmuo“.
„Cariad“ valdys 60 proc. naujosios bendrovės akcijų, o sandoris bus baigtas 2023 metų pirmąjį pusmetį.
Įgyvendindama perėjimą prie elektromobilių, „Volkswagen“ jau ne vienerius metus investuoja Kinijoje ir ten jau sukūrė keletą bendrų įmonių, ypač akumuliatorių srityje.
Visgi šalių santykius pablogino Kinijos griežta nulinio COVID politika, įtampos dėl Taivano eskalavimas ir susirūpinimas žmogaus teisių klausimais musulmonų dominuojamame Sindziango regione.
Priklausomybei nuo žaliavų iš Kinijos taip pat pradėtas kreipti didelis dėmesys, kai Maskvai įsiveržus į Ukrainą paaiškėjo, jog Vokietijos priklausomybė nuo rusiškos energijos tapo didžiausios Europos ekonomikos Achilo kulnu.
Gegužės mėnesį Vokietija atsisakė suteikti garantijas „Volkswagen“ investicijoms Kinijoje dėl nerimo, jog Sindziange, kur automobilių milžinė turi padalinį, vykdomi žmogaus teisių pažeidimai.
Buvęs „Volkswagen“ generalinis direktorius Herbertas Diessas birželį sakė esąs „susirūpinęs dėl esminio Vokietijos vyriausybės požiūrio į Kiniją“.
Be tvirtos partnerystės su Kinija Vokietijos „augimas, gerovė ir užimtumas“ būtų mažesni, žurnalui „Der Spiegel“ sakė H.Diessas.
Vokietijos automobilių gamintoja „Opel“ rugsėjį pareiškė, kad sustabdė planuotą žengimą į Kinijos rinką.
Antradienį vykusiame verslo viršūnių susitikime kancleris Olafas Scholzas išskyrė Kiniją kaip šalies, su kuria Vokietija turėtų palaikyti verslo santykius, pavyzdį.
„Neturime atsieti savęs nuo kai kurių šalių, turime tęsti verslą su atskiromis šalimis – ir aš aiškiai pasakysiu, taip pat ir su Kinija“, – pareiškė jis.
Visgi Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock perspėjo, kad pamoka, išmokta iš Vokietijos politikos Rusijos atžvilgiu, turi būti ta, kad „mes nebegalime tapti egzistenciškai priklausomais nuo jokios šalies, kuri nepripažįsta mūsų vertybių“.
