Mindaugas Marcinkevičius sukėlė skandalą, jau kelinta savaitė nedingstantį iš žiniasklaidos. Vienos stambiausių šalies prekybos bendrovių „Vilniaus prekybos“ smulkusis akcininkas pirmiausia apkaltino pagrindinį akcininką Nerijų Numavičių grupės griūtimi 2009-aisiais, o vėliau ir mokesčių vengimo schemų kūrimu, dėl ko valstybė neteko šimtų milijonų pridėtinės vertės ir pelno mokesčių.
Mokesčių inspekcija pradėjo tyrimą dėl galimo mokesčių vengimo. Akcininkų ginčai persikėlė ir į teismus. Dabar kone kiekvieną dieną „Vilniaus prekybos“ grupė teikia informaciją į viešumą apie bendrovės veiklą, kartu pripažindama, kad skandalas kenkia ne tik reputacijai, bet ir sukelia nuostolių. Šito akcininkų karo baigtį nulems Mokesčių inspekcijos ir teismų išvados, ir tai bus gerokai vėliau. O kaip šiandien konfliktą vertina viešųjų ryšių specialistai? Beje, taip pat ir prezidentės įsikišimą į buvusių verslo partnerių karą.
Ar akcininkai privalo būti viešais asmenimis?
„Vilniaus prekybos“ vadovė ir vieno iš akcininkų N.Numavičiaus pasamdyti advokatai pranešė, kad įmonių grupė kasdien ėmė patirti nuostolių dėl viešų kaltinimų vykdant neskaidrią finansinę veiklą.
Esą į didžiausią lietuviško kapitalo įmonę ypač įtariai ėmė žiūrėti partneriai kitose Baltijos šalyse, kur „Vilniaus prekyba“ taip pat turi mažmeninės prekybos parduotuvių tinklus. Kaltinimus dėl neskaidrių finansų netikėtai viešai ėmė žerti ne vien kompanijos bendrasavininkis M.Marcinkevičius, be abejo, siekiantis savo tikslų. Į akcininkų viešą ginčą įsiterpė ir prezidentė Dalia Grybauskaitė.
„Ši įmonių grupė nuo pat įsikūrimo buvo apgobta įtarimų šešėliu dėl įvairių mokesčių vengimo modelių taikymo. Netgi aš buvau su tuo susidūrusi, kai dirbau finansų ministre. Šių mechanizmų mastai, rodos, dabar yra dar labiau ištobulinti ir dar labiau naudojami“, – sakė D.Grybauskaitė.
Po tokio pareiškimo Mokesčių inspekcija negalėjo nereaguoti ir nuo rudens sustiprintomis pajėgomis žada ištirti įmonės finansinę veiklą ne tik mūsų, bet ir kitose šalyse.
Nuspėdamas, apie ką gali kalbėti prezidentė, 2001–2004 m. buvusi finansų ministre, tiesiogiai ir netiesiogiai 67 proc. „Vilniaus prekybos“ įmonių akcijų valdantis N.Numavičius viešai atsiprašė dėl praeityje skandalingos PVM susigrąžinimo istorijos per labdaros fondą „Spindulys“, tačiau esą lėšomis akcininkai nesinaudoję.
Tiesa, N.Numavičiaus atsiprašymą perskaitė ne jis pats, o advokatė. Apskritai, didžiausios lietuviškos kompanijos minėti akcininkai stengiasi nesirodyti viešumoje ir patys nekalbėti su žurnalistais.
Komunikacijos specialistas A.Jonkus sako, kad akcininkai neprivalo būti viešais asmenimis.
„Akcininkams nėra tokio būtinumo. Jeigu jis nėra įmonės vadovas, jis nebūtinai turi būti viešas asmuo. Tai nėra kažkas, kas būtų privaloma“, – teigia komunikacijos agentūros „1323 Strategy & Communication“ partneris A.Jonkus.
Komunikacijos agentūros vadovas Andrius Kasparavičius teigia priešingai: – reputacija susideda iš veiklos, jos viešinimo ir to, ką apie tave kalba aplinkiniai.
„Jeigu paimsime turtingiausių Lietuvos žmonių dešimtuką, ten yra labai nedaug kalbančių žmonių. Ir šita problema egzistuoja su visomis įmonėmis. Tai yra pakankamai geras pavyzdys panagrinėti, kaip nederėtų elgtis ir kaip reikėtų ruoštis tokio tipo krizėms“, – įsitikinęs ryšių su visuomene agentūros „Komunikacija ir konsultantai“ direktorius A.Kasparavičius.
