Turi du tikslus
A.Kasparavičius sako, kad dažnai visuomenė nežino arba mažai žino ne tik apie didžiųjų šalies įmonių akcininkus, bet ir apie pačių įmonių veiklą, investicijas bei planus. Matyt, todėl vienas „Vilniaus prekybos“ akcininkų po skandalo ėmė publikuoti ir žada nuolat papildyti virtualią „Baltąją knygą“ apie šios įmonės veiklą.
Visa tai, kas dabar yra daroma, yra viena didelė bendra strategija, kurios tikslas – ir kad nebūtų didelių teisinių pasekmių, ir kad visuomenėje įvaizdis išliktų palankus, – mano M.Jastramskis.
„Jeigu viešumas būtų užtikrintas iki tol, jeigu visus tuos dalykus, kuriuos matome dabar, būtume matę prieš tai, tai greičiausiai nelabai ir būtų apie ką šnekėti. Tai nėra „Baltoji knyga“, tai yra normalus dokumentas, kuris yra gerai žinomas ypač biržose veikiančioms kompanijoms, joms tai yra privaloma daryti“, – sako A.Kasparavičius.
Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Mažvydas Jastramskis teigia, kad, be bylinėjimosi, „Vilniaus prekybos“ reputacijai gelbėti skubiai pasitelktos viešųjų ryšių pajėgos.
„Visa tai, kas dabar yra daroma, yra viena didelė bendra strategija, kurios tikslas – ir kad nebūtų didelių teisinių pasekmių, ir kad visuomenėje įvaizdis išliktų palankus“, – mano M.Jastramskis.
A.Jonkus teigia, kad šalies verslo istorijoje tokio lygio viešo ginčo nėra buvę, nes nė vienas didelių įmonių akcininkas dar nebuvo pareiškęs, kad jo įmonėje, ten, kur jis pats turi akcijų, buvo daroma finansinių pažeidimų.
„Tai pirmas kartas, kai Lietuvoje akcininkai savo problemas sprendžia tokia rizikinga viešųjų ryšių strategija, nes šita strategija įtraukia trečiąsias šalis, tai yra, tokias reguliuojančias institucijas, kaip Valstybinė mokesčių inspekcija. Net jei dabar šalys ims ir labai greitai susitars, natūralu, kad trečiosios šalys vis tiek liks ir tęs procesą, kurį yra pradėję“, – teigia A.Jonkus.
Slidi riba
Panašu, jog po prezidentės pareiškimo gana keblioje situacijoje atsidūrė Mokesčių inspekcija: pabandyk dabar nieko nerasti, dėl ko ji pareiškė esanti įsitikinusi.
„Jeigu ji tai daro remdamasi medžiaga, kurią turbūt jai pateikė institucijos, ji visą tą medžiagą turėtų turėti. Tai turbūt nėra tušti žodžiai. Jeigu tai yra daroma emociniu pagrindu, tuomet, manau, tai nėra labai stipriai pateisinamas dalykas. Manau, kad taip neturėtų būti daroma“, – sako A.Kasparavičius.
„Šiuo atveju yra ganėtinai slidi riba: kritikuojamas konkretus objektas ir konkreti istorija, bet gali būti ir komunikuojama žinia, kad apskritai šitie verslininkai Lietuvoje yra nekokie. Aš nemanau, kad iš principo tai yra labai gerai“, – sako M.Jastramskis.
Vargu ar prezidentės vieši išankstiniai didžiausios lietuviškos kompanijos veiklos vertinimai prisidės prie verslo aplinkos ir įvaizdžio gerinimo, kai tuo pačiu metu verslui kelias klojamas naujais socialiniais modeliais. Na, o jei tyrimai patvirtintų prezidentės žodžius, „Baltąją knygą“ gali tekti perrašyti, tačiau tai jau darytų ne įmonės savininkai, nes, pasirinkę rizikingas viešųjų ryšių strategijas, vargu ar kuris jų šiame kare taps nugalėtoju.
