Moka milijonines baudas
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) komunikacijos vadovas Darius Buta 15min.lt informavo, kad VP grupės akcininkų veikla yra tiriama. „VMI darbuotojai ne kartą buvo susitikę su minimos verslo įmonių grupės savininkais, konsultantais, atstovais. Didžiųjų mokesčių mokėtojų stebėsenos ir konsultavimo departamento specialistai šiuo metu skiria didelį dėmesį mokesčių mokėtojų grupių vykdomoms reorganizacijoms, kurios peržengia vienos valstybės ribas, siekiant identifikuoti tikruosius minėtų reorganizavimų ketinimus”, – teigė jis.
VMI atstovas pabrėžia, kad Mokesčių inspekcija „niekada nedalyvavo ir neplanuoja dalyvauti verslo partnerių konfliktuose ir niekada nebus įrankiu, kuriuo galėtų naudotis akcininkai kovai su konkurentais“.
VMI 15min.lt pateiktais duomenimis, nuo 2012 m. iki 2015 m. liepos mėn. VMI atliko visų UAB „Vilniaus prekyba“ akcininkų mokestinius tikrinimus, kurių metu iš viso apskaičiavo beveik 2 mln. eurų mokesčių, baudų ir delspinigių. Buvo išanalizuotos mokesčių vengimo schemos ir mokesčiai apskaičiuoti taikant turinio virš formos principą.
Šis Lietuvos teisėje įtvirtintas principas neleidžia asmenims piktnaudžiauti teise, siekiant nuslėpti mokesčius. „Steigiant įmonę, be abejo, nebus nurodoma, kad jos veikla skirta lėšų perkėlimui ar mokesčių mažinimui, tokios įmonės gali užsiimti administravimo ar kita veikla. VMI atidžiai stebi ir kontroliuoja įmones, kurios steigiamos kaip priedangos įmonės ar tarpininkės neteisėtom mokesčių mažinimo schemoms kurti„, – teigė D.Buta.
Plona riba tarp mokesčių optimizavimo ir vengimo
Lietuvoje pajamos iš dividendų apmokestinamos 15 proc. tarifu. Kokios tai sumos galima suprasti pažvelgus į VP grupės pelnus. Antai jau minėtos bendrovės „Leksita“ nepaskirstytas pelnas 2014 m. siekė 77 mln. eurų, o dividendų išmokėta kiek daugiau nei milijonas eurų.
Ilgą laiką mokestį už dividendus Lietuvos verslininkai apeidavo suteikdami paskolas savo valdomoms įmonėms ir gaudami už jas dosnias palūkanas, kurios nebuvo apmokestinamos. 15min.lt žiniomis, būtent dėl to VMI turėjo pretenzijų N.Numavičiui, M.Marcinkevičiui ir kitiems VP grupės akcininkams.
Beprocentinių paskolų išdalinimas akcininkams, kitos schemos, kuriomis, balansuojant ant teisėtumo ribos, agresyviai planuojami mokesčių optimizavimo veiksmai, visada VMI vertinami ypač įdėmiai.
“Paskola suteikta gali būti, tačiau, jei paskola teikiama susijusiam asmeniui, pajamos (pelnas), atitinkantis rinkos sąlygomis gautinas pajamas (pelną), turi būti apmokestinamos vadovaujantis Pelno mokesčių įstatymo 40 str. 2 d. nuostatomis.
Beprocentinių paskolų išdalinimas akcininkams, kitos schemos, kuriomis, balansuojant ant teisėtumo ribos, agresyviai planuojami mokesčių optimizavimo veiksmai, visada VMI vertinami ypač įdėmiai”, – teigė D.Buta.
Pasaulinė didžiųjų bendrovių praktika
VMI atstovo teigimu, daugelis pasaulio didžiųjų kompanijų taiko įvairias schemas mokesčiams „optimizuoti“ – tam pasitelkiamos profesionalių konsultantų, advokatų kontoros, kuriamos įvairios ties legalumo riba balansuojančios schemos:
„Vien tai, kad kompanija vykdo įvairias reorganizavimo priemones, dar nereiškia, kad ji siekia nelegaliai išvengti mokesčių, tačiau VMI atidžiai stebi šiuos procesus, schemas, siekiant išsiaiškinti, ar kurioje nors grandyje nebuvo išvengta privalomų mokesčių.”
Paklaustas, ar galėtų įvardinti, kurie iš VP grupės akcininkų turėjo susimokėti mokesčius, baudas ar delspinigius, VMI atstovas nurodė: „Pagal galiojančias teisės aktų nuostatas, neturime teisės atskleisti mokesčių mokėtojų vardų ar pavardžių, pateikti kitos informacijos, pagal kurią būtų galima identifikuoti mokesčių mokėtojų duomenis, jei tyrimo metu gyventojas pats tikslino deklaracijas, sumokėjo mokesčius, ar susitarė su VMI dėl mokėtinų sumų.
Pažymėtina, kad susitarimas dėl mokesčių sumokėjimo – įprasta praktika, kai nei mokėtojas, nei mokesčių administratorius neturi šimtaprocentinių įrodymų apskaičiuotiems mokesčiams pagrįsti.”
Riboja 5 metų senatis ir ofšorai
Lengvatinėse zonose įsikūrusių įmonių duomenis gauti sudėtingiau, tačiau VMI ne kartą yra nustačiusi nuslėptas mokesčius sumas ofšorinėse kompanijose.
Pašnekovas nurodė, kad išanalizavusi įmonių grupių reorganizavimą, gavus atsakymus į užklausas iš kitų šalių mokesčių administratorių, VMI gali imtis ir įmonių susijusių asmenų kontrolės procedūrų, kurios teisiškai gali apimti einamuosius ir 5 praėjusius metus.
5 metų terminas gali būti ne vienintelė kliūtis aiškinantis mokesčių optimizavimo schemas. VMI tyrimus stipriai apsunkina vadinamuosiuose mokesčių rojuose registruoti juridiniai asmenys, iš kurių informaciją apie tikruosius naudos gavėjus ir jų finansinius srautus gauti nėra paprasta.
„Jau šiuo metu Lietuvos mokesčių administratorius gauna didžiulius informacijos kiekius apie mūsų šalies gyventojų turtą kitose valstybėse, gaunamas pajamas, artimiausiais metais šis informacijos kiekis tik didės, tad nuslėpti mokesčius užsienio valstybėse bus kur kas sunkiau. Taip, reikia pripažinti, kad lengvatinėse zonose įsikūrusių įmonių duomenis gauti sudėtingiau, tačiau VMI ne kartą yra nustačiusi nuslėptas mokesčius sumas ofšorinėse kompanijose”, – teigė D.Buta.
Jis pabrėžė, kad VMI pastaruoju metu skiria didelius resursus kontroliuoti gyventojų, priskiriamų turtingųjų asmenų kategorijai, teisingą pajamų apmokestinimą. Iš viso numatoma patikrinti 200 gyventojų.
Agresyvaus pasitraukimo iš grupės strategija
2014 N.Numavičiaus sumokėtų mokesčių bendras tarifas nuo visos pajamų sumos viršija 14 proc. N.Numavičiaus įsitikimu, grupės įmonės tinkamai apskaito ir sumoka visus mokesčius, – teigė O.Petroševičienė.
15min.lt kreipėsi į pagrindinį VP grupės akcininką prašydama pateikti atsakymus. Jie buvo pateikti per N.Numavičiaus advokatę Olgą Petroševičienę.
„Komentuoti šiuos teiginius labai sudėtinga, nes nėra pateikta jokios konkrečios informacijos dėl neva mažo apmokestinimo ir nesumokėtų mokesčių. Nerijui Numavičiui nėra žinoma, kokius mokesčius ir kokiu tarifu moka p. M.Marcinkevičius.
Pavyzdžiui, 2014 N.Numavičiaus sumokėtų mokesčių bendras tarifas nuo visos pajamų sumos viršija 14 proc. N.Numavičiaus įsitikimu, grupės įmonės tinkamai apskaito ir sumoka visus mokesčius taip pat.
Komentuoti bendro akcininkų turto „slapstymo“ taip pat negalime, nes konkretaus klausimo ir šio kaltinimo taip ir nesupratome. Kaltinimai dėl to, kad neva nepelningų verslų nuostolius prisiima „Maxima“, nepagrįsti. Priešingai, pačius rizikingiausius ir nuostolingiausius verslus, tokius kaip interneto parduotuvė „Barbora“, N. Numavičius yra linkęs prisiimti sau.
M.Marcinkevičiaus nurodomu laikotarpiu visi svarbiausi grupės verslo sprendimai būdavo priimami pasiekus konsensusą tarp visų akcininkų. Juos svarstant ir priimant dalyvavo ir pats p. Marcinkevičius, todėl jam puikiai žinoma, kad grupėje visi sandoriai būdavo atliekami rinkos sąlygomis, griežtai laikantis įstatymų ir sumokant visus teisės aktuose nustatytus mokesčius.
Mums nėra žinoma apie VMI priekaištus dėl grupėje atliktų sandorių nei įmonėms, nei N.Numavičiui, kadangi minėti sandoriai atlikti laikantis įstatymų ir kitų reikalavimų. Taigi M. Marcinkevičiaus pateiktą informaciją vertiname kaip mėginimą sumenkinti grupės reputaciją ir padaryti jai žalos.
N.Numavičius paskleistą informaciją laiko melaginga ir vertina ją kaip Mindaugo Marcinkevičiaus agresyvaus pasitraukimo iš grupės strategijos dalį. Tikėtina, kad tokiais veiksmais jis daro spaudimą“, – teigiama pateiktuose atsakymuose.
Po reorganizacijų mokesčių našta didėjo
Juose taip pat nurodoma, jog įmonių reorganizacijos tebuvo įprastinė verslo praktika, o ne mėginimas išvengti mokesčių:
„Akcininkų valdomose įmonėse nuolat vykdavo įvairių reorganizacijų, pertvarkymų ir pokyčių. Tai – neišvengiamas procesas prisitaikant prie nuolatos kintančių verslo sąlygų.
Pabrėžiame, kad nei viena reorganizacija nebuvo vykdoma siekiant išvengti mokesčių. Kiekvienu atveju buvo siekiama konkrečių verslo tikslų – būdavo atskiriamos, gryninamos veiklos, diversifikuojamos rizikos, atsisakoma nepelningų veiklų ir pan.
Dalis verslo į kitas ES valstybes buvo perkelta ir dėl makroekonominių motyvų – 2008-2009 m. Lietuvoje prasidėjusios ekonominės krizės ir pan. Nei po vienos reorganizacijos grupės įmonių mokesčių našta nesumažėjo, o kai kada netgi padidėdavo, ir įmonės dėl to patirdavo papildomų kaštų.
Mokesčius atidėdavo
N.Numavičius neslepia, jog grupė kuria įmones palankesne mokestine terpe pasižyminčiose šalyse, tačiau kategoriškai nesutinka su prielaidomis, jog per įmonių voratinklį galėjo būti apgaudinėjami kiti grupės akcininkai.
Kiekvienas akcininkas vietoj senos įmonės akcijų gaudavo naujos įmonės akcijų. Tokiais atvejais tiek Lietuvos įstatymai, tiek ir ES direktyvos leidžia apmokestinimą atidėti iki realaus turto ar akcijų pardavimo, – paaiškino advokatė.
„Vykdant tarptautines reorganizacijas, įkuriant įmones Kipre, Nyderlanduose, Liuksemburge, Lietuvoje visada buvo paliekami mokesčių mokėtojai (t.y. nuolatinės buveinės), kurie toliau mokėjo mokesčius čia taip, lyg reorganizacijų nebūtų buvę. Kaip minėta, visos vidinės reorganizacijos vykdytos rinkos sąlygomis, griežtai laikantis įstatymų, įskaitant ir mokestinių, reikalavimų.
Po aptariamų reorganizacijų joks įmonių ar akcininkų turtas niekur „nedingdavo“. Kiekvienas akcininkas vietoj senos įmonės akcijų gaudavo naujos įmonės akcijų arba vietoje vienos įmonės akcijų gaudavo dviejų įmonių akcijų ir toliau tokios pačiomis sąlygomis dalyvavo versle. Minėtų vidinių reorganizacijų metu nei įmonių turtas, nei akcininkų akcijos nebuvo parduodamos.
Norėtume pabrėžti, kad tokiais atvejais tiek Lietuvos įstatymai, tiek ir ES direktyvos leidžia apmokestinimą atidėti iki realaus turto ar akcijų pardavimo. Tai – visoje ES įprasta verslo praktika. N.Numavičiaus žiniomis, apie svarbiausius planuojamus vidinius pertvarkymus VMI visada iš anksto būdavo informuojama.
Vykdant reorganizacijas, buvo pasirenkamos tos šalys, kurios turi išvystytas infrastruktūras tokiems verslams aptarnauti ir turi tvarias įstatymines bazes. Reorganizacijų metu jokie fondai nebūdavo sukuriami: buvo įkurtos įmonės, kurių akcininkai likdavo tie patys ir tomis pačiomis dalimis“, - teigiama N.Numavičiaus vardu pateiktame komentare.
N.Numavičiaus ir VMI nuomonės išsiskyrė
Pasak N.Numavičiaus atstovės, esminė atskyrimų priežastis yra tai, jog smuklesni verslai yra greitesni, efektyvesni ir lankstesni. Kaip ir įprasta išsivysčiusiame verslo pasaulyje, skirtingos grupės įmonės vykdė ir vykdo ne vienodą veiklą – vienos yra finansavimo bendrovės, kitos užsiima įmonių akcijų valdymu, trečios vykdo konsultacijų veiklą, dar kitos užsiima prekyba ir pan.
Atsakymuose paaiškinta, kodėl VP grupė ilgą laiką akcininkams nemokėjo dividendų: „Ilgą laiką akcininkams priklausančios įmonės vykdė sparčią plėtrą, kuriai reikėjo investicijų, todėl įmonės nedisponavo laisvomis lėšomis dividendams mokėti ir uždirbtas pelnas buvo reinvestuojamas atgal į bendrą verslą. Akcininkai dirbo grupės įmonėse (dažniausiai joms vadovaudavo) ir gaudavo su darbo santykiais susijusių pajamų.“
N.Numavičius neneigė, kad yra sulaukęs VMI pretenzijų. Jį, kaip fizinį asmenį, yra tikrinusi inspekcija. „Patikrinimo metu VMI buvo kilę klausimų. Kai kuriais kilusiais klausimais p. Numavičiaus ir VMI nuomonės nesutapo, tačiau nei vienai iš pusių nepavykus įrodyti jų tiesų − abi pusės pasiliko prie savo pozicijų, − buvo pasinaudota įstatymuose numatytu tokiu situacijų sureguliavimo būdu. Šiuo metu jokiu likusių neišspręstų mokestinių klausimų ar iš VMI gautų pretenzijų N. Numavičius neturi“, – teigiama atsakymuose.
Kaltinimai M.Marcinkevičiui
Nepaisant žodinio susitarimo M.Marcinkevičius dar 2009 m. pakeitė savo požiūrį ir pradėjo kurti pamatus bei vystyti asmenines, su VP dešimtuko verslu konkuruojančias veiklas, – nurodoma atsakymuose.
Į M.Marcinkevičiaus kaltinimus VP grupės užvaldymu, N.Numavičius atsakė priminimu, jog pats M.Marcinkevičius pirmasis pamynė žodinį susitarimą:
„Akcininkų sutarties taip vadinamame VP dešimtuke nebuvo. Tarp akcininkų buvo bendras požiūris, kad verslas vykdomas tik visiems kartu, o ne atskirai, tačiau kai kurie akcininkai, pirmiausia M. Marcinkevičius, dar 2009 m. pakeitė savo požiūrį ir pradėjo kurti pamatus bei vystyti asmenines, su VP dešimtuko verslu konkuruojančias veiklas.
Mesti kaltinimai, kad apsimestiniais sandoriais slapta nuo smulkiųjų akcininkų buvo sukoncentruotas „VP grupės“ valdymas ir neteisėtai perimta kontrolė, yra visai nesuprantami ir nepagrįsti. N.Numavičiaus kontrolės koncentracija vyko viešai, 2010 m. gruodžio 10 d. pateikus pranešimą apie koncentraciją Konkurencijos tarybai ir gavus jos leidimą, kuris buvo viešai paskelbtas 2011 metais.“
Taip pat priminta, kad apie agresyvų mokesčių administravimą VP grupėje kalbantis M.Marcinkevičius pats dalį savo verslų iš Lietuvos yra perkėles į Estiją, kur mokestinė aplinka yra gerokai palankesnė.
Laisvi apsispręsti, kaip valdyti turtą
Vienas iš bendrovės „Vilniaus prekyba“ valdybos narių ir akcininkų Ignas Staškevičius 15min.lt teigė, kad M.Marcinkevičiaus teiginiai apie valstybei galimai nesumokėtus mokesčius nėra pagrįsti: „Tokius kaltinimus vertinti man sunku dėl keleto priežasčių. „VP grupė“ yra simbolinė sąvoka, skirtingi asmenys jai suteikia skirtingas prasmes. Buvę vadinamojo „VP devintuko“ nariai šiandien turi verslų, kuriuose nebėra partneriai.
Aš pats esu individualiai investavęs į leidybą, knygyną, elektroninę prekybą, nekilnojamąjį turtą. Kiek žinau, Mindaugas ir Nerijus taip pat yra investavę į skirtingus verslus pavieniui ar su kitais asmenimis. Kiekvienas pats sprendžia, kokiose valstybėse steigti bendroves, kaip jas valdyti. Nesu girdėjęs ir neturiu jokio pagrindo manyti, kad „Maxima“ kaip nors nedorai prisiima kitų asmenų nuostolius.“
Pasak jo, jokios problemos gauti informaciją apie įmonių veiklą smulkiesiems akcininkams nekyla: „Nors esu pats smulkiausias daugelio bendrovių, kuriose netiesiogiai esame partneriai su Mindaugu, akcininkas, niekada nesu patyręs jokių savo teisių į informaciją pažeidimų ar suvaržymų. Suprantu savo, kaip akcininko, apribojimus gauti informaciją iš įmonių.
Mano nuomone, tai nustato ir įstatymai: akcininkams tiesiog nepriklauso gauti tiek pat informacijos, kiek, pavyzdžiui, turi bendrovės vadovybė, turbūt todėl, kad akcininkai nedirba bendrovės naudai. Dirbdamas bendrovių, kuriose netiesiogiai dalį akcijų turi Mindaugas, vadovu, pastebiu išskirtinį jo alkį vidinei bendrovių informacijai.”
VMI pretenzijų nesulaukė
I.Staškevičiaus nuomone, pernelyg supaprastintas, paviršutiniškas ir netikslus mėginimas pateikti vieno verslo vystymo etapo istoriją nėra vertingas. „Žinau, kad visi sprendimai jungti, atskirti ar pertvarkyti bendroves buvo svarstyti ir priimti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, taigi juose dalyvavo arba turėjo galimybę dalyvauti visi akcininkai, taip pat ir Mindaugas”, – teigė pašnekovas.
Paklaustas, kodėl viena didžiausių ir pelningiausių Lietuvos įmonių taip ilgai savo akcininkams nemokėjo dividendų, I.Staškevičius nurodė, kad lėšos buvo reinvestuojamos į verslą: „Itin reikšmingą mano asmeninių pajamų dalį sudaro darbo užmokestis ir tantjemos už darbą skirtingų bendrovių valdybose ar stebėtojų tarybose.
Ilgai nesitikėdavome dividendų iš savo steigtų bendrovių, nes pelną jos reinvestuodavo, tačiau jau keletą metų įvairios bendrovės, kuriose turiu akcijų, dividendus moka reguliariai.
Dividendų taip pat gaunu ir juos vertinu. Išties ilgai nesitikėdavome dividendų iš savo steigtų bendrovių, nes pelną jos reinvestuodavo, tačiau jau keletą metų įvairios bendrovės, kuriose turiu akcijų, dividendus moka reguliariai. Kadangi Mindaugo netiesiogiai turimų akcijų dalis dažniausia yra keliskart didesnė, nei mano, atitinkamai skiriasi ir jo gaunamų dividendų sumos.”
I.Staškevičius teigė nepamenantis mokėjęs VMI kokių nors baudų ar delspinigių.