Jordi Ustrellas mano, kad šiemet iš jo vynuogių derliaus bus pagaminta ne 15 tūkst. butelių vyno, kaip būdavo įprastai, o tik pusė.
„Tai didelis nuostolis“, – CNN sakė laikinasis nedidelės Ispanijos Gratalopso miestelio vyninės „Celler Devinssi“ vadovas, paminėdamas, kad kol kas užsidarymas šiam verslui negresia, bet jau 23 metus veikiančios įmonės banko sąskaitoje šiemet neabejotinai bus minusas.
Kaip jis pasakojo, jau dvejus metus Gratalopse, esančiame už 145 km į Vakarus nuo Barselonos, beveik nelijo, o ir sniego nebuvo matyti, tad vynuogynai džiūva.
Čia J.Ustrellas ne vienas susiduria su tokia problema. Net 26 iš 28 šio regiono vyndarių neseniai įkūrė asociaciją, siekiančią paveikti vietos valdžios institucijas, kad šios skirtų finansavimą žemės drėkinimui, vandens tiekimui gerinti, net jei tai reikštų, kad į miestą tektų sunkvežimiais gabenti didžiules vandens cisternas.
J.Ustrellas yra vienas iš daugybės Europos vyndarių, kurie visaip kovoja, kad tik užaugintų pakankamai vynuogių, nes ekstremalūs ir nesezoniniai orai užklumpa vis dažniau.
Be to, augančios gamybos sąnaudos ir mažėjantis vartojimas dar labiau didina mažų, nepriklausomų vyndarių bėdas.
Tarptautinės vynuogininkystės ir vyno organizacijos (OIV) duomenimis, šiemet pasaulinė vyno gamyba susitraukė iki žemiausio lygio nuo 1961 m., mat dėl sparčiai kylančios temperatūros ir nelauktų potvynių nukenčia nemaža dalis įvairių šalių vynuogynų.
Manoma, kad Italijoje ir Ispanijoje, kurios pernai buvo vienos didžiausių pasaulyje vyno gamintojų, šiemet gamyba sumažės atitinkamai 12 proc. ir 14 proc.
Anksčiau su netikėtomis orų sąlygomis tekdavo susidurti kas kelerius metus, bet dabar vis kas nors nutinka kasmet.
Pavyzdžiui, šiemet gausūs krituliai padėjo pelėsiui išplisti Centrinės ir Pietinės Italijos vynuogynuose, o didelė sausra ir sparčiai kylanti temperatūra išdžiovino Ispanijos vynuogynus.
Net ir kitų vyno gamintojų, įskaitant Australiją, Pietų Afriką, Čilę, produkcija šiemet turėtų sumažėti 10–25 proc., mat vynuogynus siaubė potvyniai, gaisrai, sausros ir grybelinės ligos.
Nors kitiems besikeičiantis klimatas kaip tik padeda. Prognozuojama, kad šiemet JAV, pernai buvusioje ketvirtoje vietoje pasaulyje pagal vyno gamybą, produkcijos kiekiai išaugs 12 proc.
Klimatologas ir Oregone įsikūrusios vyninės „Abacela“ vadovas Gregas Jonesas CNN pasakojo, kad prieš pusę amžiaus šioje valstijoje net nebuvo įmanoma auginti vynuogių, o dabar dėl kylančios temperatūras Oregonas tapo vienu palankiausiu vynuogių auginimui regionų.
Ėmė maištauti
Tačiau štai Prancūzijos vyndariai susiduria su priešinga problema – jie turi per daug vyno. Pernai Prancūzija buvo antra pasaulyje pagal dydį vyno gamintoja, tačiau, tikėtina, kad šiemet pakils į pirmąją vietą, mat gamybos lygis dėl palankių orų išliko panašus kaip ir pernai, rašo CNN.
Visgi auganti vyno pasiūla viršijo mažėjančią paklausą Prancūzijoje ir kitose užsienio šalyse, todėl ėmė mažėti šio produkto kainos.
Tai paskatino Prancūzijos valdžią ir Europos Sąjungą šią vasarą paskelbti bendrą 200 mln. eurų vertės vyno supirkimo schemą, pagal kurią Prancūzijos vyndariai gali parduoti savo perteklines atsargas spirito varykloms, o šios gautą produkciją perdirba į kitus alkoholio turinčius produktus, pavyzdžiui, rankų dezinfekavimo priemones.
Be to, mažėjančios kainos sutapo su didėjančiomis gamybos sąnaudomis. Per pastaruosius 2 metus dėl sparčiai augančios infliacijos ir istoriškai aukštų energijos kainų išaugo žaliavų, pavyzdžiui, trąšų, butelių, degalų, kainos. Dar ir palūkanų normos augo, skolinimasis brango, tad daugelio vyndarių pelno maržos beveik išnyko.
Prancūzijos vyndariai, kuriems sunkiai sekasi parduoti savo produkciją, ėmė pyktį lieti ant importuojamo ispaniško vyno. Praėjusį mėnesį šimtai jų užplūdo pagrindinį tarpvalstybinį greitkelį ir šturmavo sunkvežimius, gabenančius ispanišką vyną į Prancūziją. Protestuotojai laužė dėžes ir ant kelio išpylė galonus importuoto vyno.
Demonstraciją organizavęs Frédéricas Rouanet CNN aiškino, kad Ispanija gamina daug pigių vynų ir tai buvo žinutė prekybininkams: „Jei norite gauti pigaus vyno iš Ispanijos, pirmiausia turėsite nusipirkti prancūziško vyno iš mūsų.“
Priešingu atveju Prancūzijos vyndariai tiesiog negalės išsilaikyti, paminėjo F.Rouanet.
„Gali būti prarasta visiems laikams“
Visame pasaulyje žmonės geria vis mažiau vyno, vietoje to renkasi alų, stipriuosius gėrimus arba alkoholio visiškai atsisako.
OIV duomenimis, 2017–2022 m. vyno suvartojimas visame pasaulyje sumažėjo apie 6 proc., nes vartotojai pakeitė įpročius, o ir infliacija sumažino tam galimas išleisti pajamas. Tai reiškia, kad pernai buvo išgerta beveik 1,9 mlrd. vyno butelių mažiau nei 2017 m.
Manoma, kad šie skaičiai su laiku gali tik dar labiau mažėti. Tad kai kurių vynuogynų savininkai dėl visų jų darbą nelengvinančių priežasčių tiesiog nusprendė užverti duris.
Tad vis daugiau vyndarių nusprendžia parduoti savo vynuogynus arba pasinaudoja Prancūzijos vyriausybės subsidija panaikinti vynmedžius ir užsėti žemes naujais augalais arba paversti jas miškais. Dažnas vynuoges pakeitė alyvmedžiais ar kiviais, nes jie atsparesni sausrai.
