Šį mėnesį turėtų prasidėti pusmetiniai medienos aukcionai, kurie jau dabar kelia šiokį tokį – realų ar nebūtinai – ažiotažą. Europos Sąjungai uždraudus įvežti rusišką ir baltarusišką medieną ir jos gaminius, kai kurie užsienio tiekėjai alternatyvų galvoja ieškosiantys Baltijos šalių rinkose, taigi ir Lietuvoje.
Kol kas sunku pasakyti, ar šių metų aukcionuose užsieniečių susidomėjimas bus didesnis. Vis dėlto, pažymi V.Kaubrė, tiesiogiai užsienio pirkėjai daug medienos paskutiniais metais nenupirkdavo. Tačiau VMU vadovas palaiko mintį, kad aukcionų tvarką netolimoje ateityje reikėtų šiek tiek pakeisti, kad tiek vietos, tiek užsienio pirkėjai galėtų konkuruoti geresnėmis sąlygomis.
Pašnekovas taip pat pridūrė, kad šiais metais urėdija tikisi parduoti visą pagamintą biokurą. Nors biokuro kainos pernai buvo aukštos, net apie 35 proc. valstybiniuose miškuose pagaminamo biokuro taip ir liko neparduota.
Su 2019 m. įstaigos vadovu tapusiu V.Kaubre kalbėjomės apie besitęsiančią reformą, prastą situaciją dėl darbo jėgos, VMU planus dėl nekilnojamojo turto ir apie planuojamo Rūdninkų karinio poligono reikšmę pačiam miškui.
Interviu temos
- Artimiausio pusmečio medienos aukcionai ir užsieniečių įtaka
- VMU pasirengimas aprūpinti rinką biokuru ateinantį šildymo sezoną
- Besitęsianti urėdijų reforma ir turto optimizavimas
- Jaunų specialistų miškų sektoriuje trūkumas ir senstanti darbo jėga
- Balansas tarp urėdijos ekologinės ir ekonominės veiklos
- Požiūris į privačias miškų saugojimo iniciatyvas
- Rūdninkų poligono poveikis gamtai
– Gegužės mėnesį prasideda reikšmingi medienos aukcionai antram šių metų pusmečiui. Gal galėtumėte trumpai papasakoti, kaip jie vyksta ir kuo šie metai yra kitokie nei anksčiau?
– Kirtimo normą penkeriems metams Lietuvoje tvirtina Vyriausybė. Nustatoma, koks plotas ir kiek kubinių metrų miško reikės nukirsti. Tuomet aplinkos ministras kiekvienais metais nustato kirtimo normą kiekvieniems ateinantiems metams. Vadovaudamiesi tais skaičiais, mūsų specialistai parenka plotus, kuriuose mediena nukertama ir koks kiekis medienos pagaminamas.
Atsižvelgiant į pramonės poreikius, į miško išteklius, daugelį metų ta kirtimo norma labai nežymiai svyruoja ir nukertamas maždaug toks pat medienos kiekis.
Valstybiniai miškai, nesvarbu, kokia medienos kaina yra rinkoje, tą kiekį stabiliai pateikia, esant tiek aukštai, tiek žemai medienos kainai.
Įvertinus aplinkinių šalių patirtį, galime pripažinti, kad Lietuvoje medienos pardavimo sistema yra skaidriausia iš kaimyninių šalių, nes viskas atliekama elektroninėje erdvėje. Kiekvienas, pageidaujantis pirkti medienos, turi galimybę užsiregistruoti ir pirkti aukcionuose.
Aukcionas vyksta „juodosios dėžės“ principu, kai pirkėjas, įsivertinęs savo finansines galimybes, pateikia pasiūlymą ir įsigyja medienos.
Ką mes jaučiame iš užsienio rinkų ir iš vietinių pirkėjų – jiems patogiau būtų, kad jie matytų atvirą medienos kainą ir galėtų konkuruoti. Daroma daug žingsnių. Be to, Aplinkos ministerija, kartu su operatoriumi „Baltpool“ ir Valstybinių miškų urėdija, siekia pakeisti norminius aktus.
– Ar užsienio pirkėjų susidomėjimas šiais metais didesnis? Pavyzdžiui, Suomija negali įsivežti medienos iš Rusijos. O šalies žiniasklaidoje kalbama, kad trūkumą galėtų kompensuoti Baltijos šalys.
– Tas susidomėjimas pastaraisiais metais buvo gerokai nuslūgęs, nes tiesiogiai užsienio pirkėjai nupirko iki procento parduodamos medienos. Šiais metais pati VMU tiesiogiai užklausų neturi nei apie prekybos organizavimą, nei apie gaminamus kiekius ar susidomėjimą iš užsienio.
