Ketvirtadienį sueina terminas, kada Ministrų kabinetas turi apsvarstyti gruodį priimtą vyriausybinės strateginių įmonių sandorius tikrinančios komisijos išvadą, jog sutartis tarp geležinkelių ir Baltarusijos trąšų milžinės neatitinka nacionalinio saugumo interesų.
Jei Vyriausybė patvirtins komisijos išvadą, tai taps pagrindu nutraukti sutartį.
„Lietuvos geležinkeliai“ sutartį su „Belaruskalij“ pasirašė 2018 metų pavasarį, ji galioja iki 2023 metų pabaigos. Pagal ją per Lietuvą ir Klaipėdos uostą gabenama apie 11 mln. tonų baltarusiškų trąšų.
„Belaruskalij“ trąšų tranzitas per Lietuvą iki šiol tęsiasi nepaisant gruodžio 8 dieną įsigaliojusių JAV sankcijų šiai įmonei. Baltarusijos įmonė prieš įsigaliojant sankcijoms pervedė avansą „Lietuvos geležinkeliams“ už kelis mėnesius į priekį.
Vyriausybė teigia ieškanti pagrindo nutraukti „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ sutartį su mažiausiais įmanomais nuostoliais Lietuvai.
Neužkerta kelio tarpininkams?
Vienas „Lietuvos geležinkelius“ konsultavusių teisininkų teigia, kad Vyriausybės sprendimas taps pagrindu „Lietuvos geležinkeliams“ nutraukti sutartį, tačiau neužkirs kelio šias trąšas per Lietuvą gabenti kitoms įmonėms, kurios veiktų kaip tarpininkės tarp „Belaruskalij“ ir „Lietuvos geležinkelių“.
Pasak jo, pagal Konstituciją ūkinę veiklą, įskaitant sandorius su „Belaruskalij“, gali apriboti tik įstatymas arba Europos Sąjungos teisės aktai.
Advokatų kontoros „TGS Baltic“ Baltijos šalių valdybos pirmininkas Vilius Bernatonis teigia, jog įsigaliojus Vyriausybės nutarimui nustos galioti tik konkretus sandoris – „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ sutartis, tačiau kiti sandoriai automatiškai nebus draudžiami, pavyzdžiui, į geležinkelius galėtų kreiptis įvairūs ūkio subjektai prašydami pervežti baltarusiškas trąšas.
„Pagal tarptautinę ir nacionalinę teisę geležinkeliai negali atsisakyti pervežti nesant tam pagrindo. Tam, kad būtų pagrindas, reikalingas įstatymas. Tada būtų įstatyminis apribojimas, kad tam tikri pervežimai draudžiami ir sandorius sudaryti draudžiama“, – BNS sakė V.Bernatonis.
Pasak jo, įstatyme turėtų būti numatytos tokio draudimo apimtys ir ribos – ar sankcija taikoma produktui, ar infrastruktūros naudojimui, ar tam tikriems subjektams, ar viskam kartu.
„Turi būti apribojimas aiškus, skaidrus, konkrečiai suprantamas, kad būtų lengva taikyti ir tai būtų minimalus įsikišimas į ūkinę veiklą“, – aiškino teisininkas.
Pasak jo, Lietuvos Vyriausybės pasirašytas Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais susitarimas bei Europos Sąjungos ir Lietuvos konkurencijos teisė neleidžia dominuojančiam ūkio subjektui atsisakyti sudaryti sandorių – visa teisinė sistema skatina būtent užsiimti ūkine veikla, o apribojimai ir išimtys turi būti retos ir pagrįstos.
Paklaustas, ar dėl kitos įmonės užsakymo vežti baltarusiškas kalio trąšas „Lietuvos geležinkeliai“ turėtų kreiptis į vyriausybinę nacionalinio saugumo komisiją, V. Bernatonis teigė manantis, kad tai, tikėtina, būtų vienintelė išeitis, tačiau tarptautinis susitarimas, anot jo, nustato labai nedidelį – 5 ar 7 dienų terminą, per kiek laiko turi būti priimtas užsakymas.
„Tikiu, kad mes teisinė valstybė ir situaciją išsispręsime teisinėmis priemonėmis“, – kalbėjo V.Bernatonis.
Ruošia teisinę bazę
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, komentuodama būsimus valdžios sprendimus, kaip užkirsti kelią „Belaruskalij“ trąšų tranzitui per Lietuvą, teigė, kad tam dar ruošiama teisinė bazė.
„Nėra sprendimo, yra tik ruošiama teisinė bazė bendrai – kaip įgyvendinti sankcijas Lietuvoje, kad tai būtų taikoma ne tik tam vienam sandoriui, bet ir galbūt ateityje iškilsiančioms panašioms situacijoms, kad tai būtų sistemiškai sprendžiama, tą pasiūlys Užsienio reikalų ministerija“, – LRT antradienį sakė A.Armonaitė.
Vyriausybė ruošia Tarptautinių ir ekonominių sankcijų įstatymo pataisas, tačiau jas dar turės priimti Seimas.
A.Armonaitė antradienį pakartojo, kad norint užkirsti kelią „Belaruskalij“ trąšų tranzitui per bet kurią kitą ES šalį, būtina siekti, kad joms būtų pritaikytos ir Europos Sąjungos sankcijos.
„Tai sankcijos Baltarusijos diktatūriniam Lukašenkos režimui. Lietuva savo namų darbus pasidarys ir priims sprendimus. Bet gali taip nutikti, kad trąšos važiuoja per kažkurią kitą Europos šalį ir režimas de facto finansuojamas. Man atrodo, kad labai svarbu siekti, kad Europos sankcijose tas trąšų kodas atsirastų ir jos iš tiesų būtų veiksmingos ir ne vienai šalis jas taiko, o visa Europa“, – sakė A. Armonaitė.
Privatūs vežėjai atmeta galimybę vežti trąšas
Privatūs Lietuvos vežėjai geležinkeliais toliau atmeta galimybę vežti krovinius, jei geležinkeliai nutrauktų sutartį su „Belaruskalij“ ir nebevežtų trąšų nuo Baltarusijos sienos iki Klaipėdos.
„Kad privatus vežėjas galėtų vežti su Baltarusija ar Kaliningrado sritimi, tokio varianto nėra“, – BNS sakė Lietuvos geležinkelių įmonių asociacijos direktorius ir privačios vežėjos „LGC Cargo“ atstovas Tomas Keršis.
Jis anksčiau BNS yra sakęs, kad perimti baltarusiškų trąšų gabenimą iš „Lietuvos geležinkelių“ pirmiausia kliudo dvi techninės kliūtys: informacinių mainų susitarimas tarp buvusių NVS ir Baltijos šalių geležinkelių, pagal kurį prisijungti prie sistemos gali tik „Lietuvos geležinkeliai“, be to, tik antrinė LTG bendrovė „LTG Cargo“ turi susitarimą su Baltarusijos geležinkeliais dėl vagonų priėmimo ir perdavimo pasienio ruože.
„Jeigu jie tą nuomonę pakeistų ir leistų vienai ar kitai įmonei jungtis prie tų susitarimų, tada teoriškai – taip. Viskas priklauso nuo „Lietuvos geležinkelių“ geros valios“, – sakė jis.
