Per Centrinės perkančiosios organizacijos (CPO) sistemas viešasis sektorius gali įsigyti biuro prekių, kompiuterinės įrangos, sveikatos ir statybos srities prekių ir paslaugų, taip pat – degalų.
Įstatymas nustato, kad jei pirkimo vertė yra daugiau nei 10 tūkst. eurų, perkančiosios organizacijos turi pirkimus vykdyti per CPO LT, nebent tai neatitinka jų poreikio.
Visgi, 15min žiniomis, nuo kovo 25 dienos viešosios įstaigos ir valstybės įmonės, perkančiosios per CPO sistemą, negali sudaryti naujų sutarčių su degalų tiekėjais.
Kaip 15min patvirtino CPO, tai daroma atsižvelgiant į nuo balandžio 1 dienos įsigaliojusius Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimus, kuriais remiantis tiekėjų, subtiekėjų ar ūkio subjektų siūlymus galima atmesti tais atvejais, kai gamintojas ar juos kontroliuojantys asmenys yra nuolat gyvenantys priešiškose valstybėse arba turi šios šalies pilietybę.
Priešiškomis valstybėmis laikomos Rusija, Baltarusija, Rusijos aneksuotas Krymas, Uždniestrės bei Abchazijos ir Pietų Osetijos teritorijos.
Įsigaliojus pataisoms, sutartis taip pat galima nutraukti, jei prekių kilmė yra priešiška valstybė arba iš jos yra teikiamos paslaugos.
Sutarčių nutraukimas taip pat įmanomas, kai Vyriausybė, vadovaudamasi Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme įtvirtintais kriterijais, yra priėmusi sprendimą, patvirtinantį, kad nurodyti subjektai ar su jais ketinamas sudaryti sandoris neatitinka nacionalinio saugumo interesų arba jei pirkimų vykdytojas turi kompetentingų institucijų informacijos, kad subjektai turi interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui.
„Prasidėjus karui, kreipėmės į visus tiekėjus, raginome nutraukti ryšius su agresoriumi. Žinodami, kad yra Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo iniciatyva, sustabdėme sutarčių sudarymą, ir nuo balandžio 1 dienos pradėjome visų katalogo tiekėjų tikrinimus dėl grėsmių nacionaliniam saugumui. Kai kurie moduliai buvo paleisti labai greitai, nes tiekėjai geranoriškai teikė dokumentus“, – 15min sakė Centrinės perkančiosios organizacijos direktorė Neringa Andrijauskienė.
„Visgi sudėtingiausias ir ilgiausiai užtruko CPO LT elektroniniame kataloge esančių degalų (95 benzino ir dyzelino bei automobilinių dujų iš degalinių, taip pat 95 benzino ir dyzelino bei suskystintų naftos dujų į talpyklas) tiekėjų patikrinimas“, – pridūrė ji.
Jos teigimu, atsižvelgus į visuomenės informavimo priemonėse pateiktą informaciją apie kai kurių tiekėjų galimus ryšius su priešiškomis valstybėmis, kreiptasi į kompetentingas institucijas dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams, o šių katalogo modulių veikimas sustabdytas.
„Naujos sutartys nuo kovo 25 dienos nėra sudaromos, kol mes visiškai neįsitikinome dėl jų atitikimo nacionaliniam saugumui. Laukiame kompetentingų institucijų išvadų“, – patvirtino CPO direktorė.
Portalo 15min žiniomis, minima kompetentinga institucija yra Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija, kuri tikrina nevienareikšmiškai visuomenėje vertinamų „Viados“ ir „Baltic Petroleum“ atitikimą nacionaliniam saugumui bei galimas šių tinklų sąsajas su Rusija. Perkančiosios organizacijos sudaryti sutartis su degalų tiekėjais galės tik gavus komisijos išvadą.
Anonimiškai sutikusi kalbėti valstybės institucija patvirtino 15min, kad naujų sutarčių sudarymai dėl degalų įsigijimo šiuo metu yra sustabdyti.
„Kol kas mūsų sutartis nėra pasibaigusi, bet laukiame sprendimų, iš ko pirkti degalus. Turime patikinimą, kad tai bus padaryta kaip galima greičiau“, – nurodė įstaiga.
Tuo metu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas plačiai šio klausimo nekomentavo, tik nurodė pasitikintis tyrimą atliekančia Vyriausybės komisija ir laukiantis „adekvačių sprendimų“.
„Galiu pasakyti, kad tai yra vertas dėmesio objektas ir, matyt, analizė yra reikalinga. Tikrai verta analizuoti, kad žinotume, su kuo mes čia turime reikalą“, – sakė L.Kasčiūnas.
Galimi „Viados“ ryšiai
Apie įmonę „Viada“ viešojoje erdvėje sklando nevienareikšmiška informacija. Lietuvoje eksploatuojamų 127 degalinių tinklas yra vienas didžiausių mūsų šalyje, priklausantis turtingiausių Lietuvos žmonių sąrašuose figūruojančio Ivano Paleičiko šeimos valdomai įmonei „Vaizga“ ir smulkiesiems akcininkams. 71 degalinę „Viada“ iki 2026 m. nuomojasi iš Austrijos kompanijos „Amic Energy Holding.“
I.Paleičiko sūnus Andrius kontroliuoja bendrovę „Baltic Petroleum“ (83 degalinės) tad bendras Paleičikų šeimos valdomas tinklas siekia 210 degalinių.
Bet taip buvo ne visada. Anksčiau, kaip 15min komentavo pati „Viada“, tinklas nuomojosi degalines, veikusias su „Lukoil“ prekės ženklu.
I.Paleičikas iki 2016 m. vadovavo degalinių tinklui „Lukoil Baltija”, priklausiusiam Rusijos naftos milžinei „Lukoil“. Po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos „Lukoil“ degalinių tinklai Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje buvo parduoti „Amic Energy Management“, o jų valdymas Lietuvoje ir Latvijoje perduotas su I.Paleičiku susijusioms įmonėms.
I.Paleičikas atkakliai teigia, kad jo verslo su Rusija niekas nebesieja, tačiau viešojoje erdvėje apie tai galima rasti įvairios informacijos – pavyzdžiui, žurnalistas, visuomenininkas Andrius Tapinas kovo pradžioje paviešintame „Laisvės TV“ tyrime teigia, kad „Viada“ valdančios įmonės akcininkai yra susiję su „Lukoil“ koncernu.
Pasak A.Tapino, 10 proc. „Vaizga“ akcijų priklauso Romui Turlinskui, buvusiam „Lukoil Baltija“ mažmeninės prekybos direktoriui, 10 proc. per jo įmonę – Audriui Stropui, didžiąją karjeros dalį praleidusiam vadovaujant „Lukoil“ struktūroms Suomijoje, „Teboil“ tinklui Lenkijoje ir Ukrainoje.
„10 proc. akcijų priklauso Raimondai Poleikienei, dirbusiai „Lukoil Technology Services Baltic“. Šaltinių teigimu, jos vyrui Vygantui Poleikiui priklauso įmonė „Nafmera“, kuri skelbiasi nuo 2010 m. tapusi pagrindine „Lukoil“ naftos produktų platintoja Baltijos šalyse. „Nafmera“ ir „Vaizga“ yra registruotos tuo pačiu adresu. Visi „Viada LT“ savininkai yra susiję tiesioginiais ryšiais ir didžiąją gyvenimo dalį dirbę „Lukoil“ struktūrose“, – paviešintame tyrime teigė A.Tapinas.
Tuo metu „Amic Energy Holding“, iš kurios „Viada“ nuomojasi degalines, pagrindinis akcininkas Günteris Maieris ir stebėtojų tarybos pirmininkas Wolfgangas Ruttenstorferis, pasak A.Tapino, dar nuo sovietmečio dirbo Rusijoje ir glaudžiai bendradarbiavo su Kremliaus kompanijomis, o 2010 m. W.Ruttenstorferis pasirašė bendradarbiavimo sutartį su dujų koncerno „Gazprom“ vadovu Aleksejumi Mileriu.
Tačiau pati „Viada LT“ sąsajas su Rusija atkakliai neigia. Komentare 15min degalinių tinklo mažmeninės prekybos direktorius Vytautas Bacevičius sakė, jog „Viada LT“ yra lietuviško kapitalo įmonė, kurios „visi akcininkai ir galutiniai naudos gavėjai yra Lietuvos Respublikos piliečiai“, o degalus, kaip ir kiti tinklai, perka tik iš „Orlen Lietuva“ arba „Neste Oyj“, taip pat degalinių parduotuvėse neprekiauja rusiška ir baltarusiška produkcija.
Kalbėdama apie viešuosius pirkimus, „Viada“ nurodė turinti sutarčių su energetikos įmonėmis, miškų urėdijomis, kelių priežiūros bendrovėmis, švietimo įstaigomis ir kitomis valstybinėmis bei viešojo sektoriaus organizacijomis. Iš viso yra sudaryta apie 1000 tokių sutarčių.
„Šiuo metu valstybinių įmonių ir organizacijų užsakymai sudaro tik 7 proc. nuo bendros „Viada“ apyvartos“, – komentavo V.Bacevičius.
Pasak jo, visos sutartys, tarp jų ir su valstybės įmonėmis bei organizacijomis, yra vykdomos laikantis sutartyse numatytų įsipareigojimų.
„Po A.Tapino reportažo su „Viada LT“ buvo vienašališkai nutrauktos vos kelios iš 1000 viešųjų pirkimų sutarčių“, – sakė jis.
