Vyriausybė antrą kartą svarstė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narės „valstietės“ Virginijos Vingrienės pasiūlymą į užstato sistemą įtraukti daugiau pakuočių ir taros – dabar nutarta jo nesvarstyti, kol nėra atliktas detalus vertinimas. Be to, ministrų kabinetas nepritarė parlamentarės siūlymui atleisti krašto apsaugos dalinius nuo užstato sistemos mokesčio.
Aplinkos ministerijos Atliekų departamento vadovas Dalius Krinickas BNS anksčiau sakė, kad artimiausiu metu bus skelbiamas viešasis kaštų ir naudos analizės atlikimo konkursas.
V.Vingrienė šių metų pradžioje pasiūlė į užstato sistemą įtraukti visų alkoholinių ir nealkoholinių gėrimų (gaiviųjų, vandens, giros, sulčių) stiklo, plastiko ir metalinę tarą. Užstatas nebūtų imamas, jeigu pakuotės talpa mažesnė negu 0,1 litro ir didesnė negu 3 litrai.
Šiuo metu iš alkoholinių gėrimų sistemoje dalyvauja tik alaus, sidro ir jų kokteilių pakuotės.
Taromatus valdančios bendrovės „Užstato sistemos administratorius“ vadovas Gintaras Varnas BNS yra sakęs, kad norint į sistemą įtraukti visų stipriųjų alkoholinių gėrimų pakuotes, importuotojai ir gamintojai turėtų investuoti apie 3 mln. eurų.
Atnaujinta užstato sistema Lietuvoje pradėjo veikti 2016 metų vasarį. Lietuvos aludarių gildijos, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos ir Lietuvos natūralaus mineralinio vandens gamintojų asociacijos įsteigta viešoji įstaiga investavo 7 mln. eurų į skaičiavimo ir sandėliavimo centrą netoli Vilniaus. Per metus į taromatus grįžo apie 70 proc. pakuočių.
Dar 22 mln. eurų į taromatų tinklą investavo jį sukūrusi Norvegijos bendrovė „Tomra Group“, o „Užstato sistemos administratorius“ įsipareigojo juo naudotis ir kasmet moka mokestį.
