Premjeras Saulius Skvernelis sakė, jog „Orlen Lietuva“ yra viena svarbiausių investuotojų Lietuvoje. Vyriausybė, anot jo, sveikina šios įmonės pasirengimą tęsti investicijas į Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą.
„Šiandien pasirašyta tarpusavio supratimo ir bendradarbiavimo deklaracija tarp Energetikos ir Susisiekimo ministerijų ir „PKN Orlen“ ir „Orlen Lietuva“. Ši deklaracija numato tolesnes bendradarbiavimo tarp Lietuvos Vyriausybės ir „Orlen“ kryptis, taip pat Mažeikių naftos gamyklos modernizavimo srityje, siekiant išlaikyti jos konkurencingumą pasaulinėse rinkose“, – Vyriausybėje sakė S.Skvernelis.
Pasak S.Skvernelio, Lietuvos pusė patvirtino, kad pradėti geležinkelio ruožo iš Mažeikių į Rengę Latvijoje atstatymo darbai.
„Orlen“ valdybos pirmininkas Danielius Obajtekas pasveikino Rengės ruožo atstatymą, taip pat paprašė išanalizuoti galimybę statyti produktotiekį į Klaipėdą.
„Esame dėkingi už supratimą dėl mokesčių už naudojimąsi energija (VIAP tarifai – BNS). (...) Dėkoju už galimybę įsteigti darbo grupes, kurios išanalizuos atskirus susitarimų įrašus, kurie bus naudingi tiek mums, tiek Lietuvos valstybei. Dėsime visas pastangas, kad „Orlen“ ir Lietuvos interesai sutaptų“, – sakė naujasis „Orlen“ valdybos pirmininkas.
Anot jo, deklaracija yra svarbi ir koncernui, ir Lietuvos valstybei.
„Ši deklaracija mums labai svarbi, nes ji mums leidžia apgalvoti tam tikrą veiklos kryptį. Ji leidžia užtikrinti tiek „Orlen“ interesus, tiek ir Lietuvos valstybės interesus. Rimtai apmąstome, rimtai galvojame apie investicijų procesą, taip pat apie modernizaciją. Nes ši investicija užtikrins „Orlen“ ir Lietuvos valstybės saugumą“, – spaudos konferencijoje sakė D.Obajtekas.
S.Skvernelis pabrėžė, jog „Orlen Lietuvos“ veikla turi strateginę svarbą Lietuvai, bendrovė stiprina ne tik Lietuvos, bet ir viso regiono energetinį saugumą.
Premjero teigimu, deklaracijoje šalys taip pat įsipreigoja laikytis visų galiojančių ilgalaikių sutarčių ir susitarimų, taikydamos bendradarbiavimo ir abipusės naudos principus.
Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis BNS teigė, kad deklaracijoje, be kita ko, numatyta, jog „Orlen“ investuos į „Orlen Lietuvos“ gamyklos Mažeikiuose modernizavimą, taip pat įsipareigoja išlaikyti darbo vietų skaičių.
„Šis susitikimas ir buvo savotiškas politinis startas. Pritarėme, kad „Orlen“ Lietuvoje pradėtų investicijas į įmonės modernizavimą. Čia kalbama daugiau apie gamybos modernizavimą (...) Buvo kalbama apie galimus naujus naftos produktų gabenimo projektus. Bet šioje vietoje kol kas konkretumo neturime“, – BNS sakė D.Matulionis.
Pasak jo, abi pusės deklaruoja būtinybę išlaikyti krovinių srautus Klaipėdos uoste.
Deklaracijoje kalbama ir apie viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) tarifus diferencijavimo didžiosioms įmonėms, naudojančioms daug energijos – tai itin aktualu ir „Orlen Lietuvai“.
„Yra pasirengimas iš Energetikos ministerijos pusės kartu su „Orlen“ sėsti ir pasiūlyti sprendimą, kuris būtų priimtinas“, – sakė D.Matulionis.
Pasak D.Matulionio, dokumente numatyta, kad „Orlen“, „Lietuvos geležinkeliai“ ir „Klaipėdos nafta“ laikysis visų susitarimų.
Po daugiau nei metus trukusių derybų 2011 metais „Orlen Lietuva“ pasirašė naują 13 metų trukmės naftos produktų krovos sutartį su „Klaipėdos nafta“. Praėjusiais metais po kelerius metus trukusių derybų Mažeikių įmonė susitarė su „Lietuvos geležinkeliais“ dėl krovinių vežimo geležinkeliais tarifų.
Lenkijos atstovai nuo pat 2006 metų, kai „Orlen“ įsigijo tuometinę „Mažeikių naftą“, siūlė svarstyti produktotiekio tiesimą iš Mažeikių iki Klaipėdos uosto, per kur „Orlen Lietuva“ eksportuoja nemažą dalį produkcijos.
Anksčiau skelbta, kad „Orlen Lietuva“ produktotiekį vertina apie 110-150 mln. JAV dolerių (apie 101-139 mln. eurų), o Vyriausybės buvo prašoma paremti projektą. 2013-2014 metais blogiausius laikus savo veiklos istorijoje išgyvenusi „Orlen Lietuva“ 2014 metų vasarą sustabdė projektą teigdama, jog nesulaukė Lietuvos valdžios paramos.
