Vietoje dabar veikiančių trijų „Lietuvos geležinkelių“ direkcijų – Keleivių vežimo, Krovinių vežimo ir Infrastruktūros – numatoma įsteigti tris naujas uždarąsias akcines bendroves, kurių po 100 proc. akcijų paketus valdys kontroliuojančioji bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“. Pastarosios visas akcijas ir toliau valdys valstybė.
„Siūlomi pakeitimai dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo ir geležinkelio įmonių (vežėjų) veiklos išskyrimo į atskirus juridinius asmenis (...) padidintų viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo nepriklausomumą, nešališkumą, užtikrintų nediskriminacinę prieigą prie viešosios geležinkelių infrastruktūros, taip pat sudarytų palankesnes sąlygas geležinkelio įmonėms (vežėjams) vykdyti ūkinę komercinę veiklą“, – rašoma projekto pažymoje.
Įstatymų pakeitimais įgyvendinamos ES direktyvos.
Tikimasi, kad galutiniai sprendimai, atversiantys kelią pokyčiams „Lietuvos geležinkeliuose“, Seime bus priimti artimiausiu metu. Susisiekimo viceministras Ričardas Degutis anksčiau teigė, kad naujos bendrovės turės būti įsteigtos iki kitų metų rugsėjo 1 dienos, o veiklą pradėtų kitų metų gruodžio pradžioje.
Svarstant galimus geležinkelių veiklų valdymo efektyvinimo būdus, buvo analizuoti trys galimi modeliai: vertikaliai integruota įmonė, kuri veikia dabar, iš dalies atskirtų veiklų ir visiškai atskirtų veiklų modeliai.
Iki šiol nė viena valdžia nesiryžo bent struktūriškai pertvarkyti „Lietuvos geležinkelių“, iki 2016-ųjų pabaigos turėjusių „valstybės valstybėje“ įvaizdį. Pagal dabar siūlomą modelį pertvarkyti įmonę 2016 metais Europos Komisijai žadėjo Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė, 2011 metais panašų holdingo modelį konservatorių-liberalų Vyriausybei siūlė tuometinis susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, į tris atskiras įmones geležinkelius išskaidyti ketinta ir 1999–2000 metais.
