Vyriausybė šį klausimą aptarė pasitarime pirmadienį.
Vyriausybė anksčiau kelis kartus negalėjo apsispręsti, todėl Energetikos ministerijos buvo paprašyta pateikti daugiau informacijos. Ministerijos teigimu, dabar „Baltpool“ atitinka visus VIAP administratorei nurodytus reikalavimus.
Vyriausybė liepos viduryje pritarė, kad VIAP elektros sektoriuje mokesčio surinkimas būtų patikėtas privačioms įmonėms.
Skaičiuojama, kad Lietuvoje yra 28-ios įmonės, kurios galėtų surinkti VIAP mokestį, iš jų devynios nevykdo veiklos, o didžiosios dalies įstatinis kapitalas nesiekia 1 mln. litų. Didžiausia tarp jų yra „Inter RAO Lietuva“.
Energetikos ministerijos pasiūlytai naujovei priešinosi Kainų komisija, anot kurios, šis sprendimas itin apsunkina VIAP lėšų administravimą, priežiūrą bei kontrolę, sukuria papildomą didelę administracinę naštą rinkos dalyviams ir gali aukštyn koreguoti elektros kainą.
Peržiūrėti savo sprendimą dėl VIAP surinkimo Vyriausybę paragino ir Seimo Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma.
Iki šiol VIAP lėšas rinko perdavimo bei skirstomųjų tinklų operatorės bendrovės „Litgrid“ ir „Lesto“. Šių metų elektros VIAP mokesčio biudžetas – 724 mln. litų.
Šiemet vasario 7 dieną įsigaliojusi nauja Elektros energetikos įstatymo redakcija numato, kad VIAP sąrašą ir jų teikimo tvarką turi nustatyti Vyriausybė. Iki šiol tai buvo daroma energetikos ministro įsakymu.
„Litgrid“ šiuo metu valdo 67 proc., „Klaipėdos nafta“ – 33 proc. „Baltpool“ akcijų.
