Įstatymo projektą parengusi Ūkio ministerija nurodo, kad įteisinusi virtualią buveinę, Lietuva taptų viena pirmųjų tokį žingsnį žengusių šalių pasaulyje.
Aiškinamajame rašte nurodoma, kad šiuo metu nėra galimybės nustatyti, kiek reikės papildomų valstybės biudžeto ir kitų valstybės įstaigų fondų lėšų permainoms įgyvendinti.
Registrų centro išankstiniais skaičiavimais, norint sudaryti galimybę įregistruoti juridinio asmens virtualią buveinę, Juridinių asmenų registro ir Juridinių asmenų registravimo elektroninės paslaugos pakeitimams reikėtų apie 20–30 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų, o Registrų centro tvarkomiems registrams ir informacinėms sistemoms adaptuoti – nuo 400 tūkst. eurų.
BNS rugsėjį kalbinti IT sektoriaus ir užsienio investuotojų atstovai teigiamai vertina iniciatyvą. Informacinių technologijų asociacijos „Infobalt“ direktorius Paulius Vertelka teigė, kad galimybė įsteigti įmonę nereikalaujant „fizinės pašto dėžutės“ panaikins dar vieną biurokratinę kliūtį verslo plėtrai.
Asociacijos „Investuotojų forumas“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė pabrėžė, jog visus verslo sąlygas gerinančius sprendimus reikia vertinti teigimai. Jos teigimu, virtuali verslo buveinė gali būti „visiškai netolima viso verslo ateitis“.
Šiuo metu steigiant įmonę jos buveinė yra nustatoma pagal patalpų adresą. Dėl to nekilnojamojo turto neturintys įmonių steigėjai turi kreiptis į asmenis, turinčius patalpas ir gauti jų sutikimą registruoti įmonę. Pasirinkus virtualią buveinę turėtų būti nurodomas tik suteiktas elektroninio pristatymo dėžutės adresas Nacionalinėje elektroninių siuntų pristatymo informacinėje sistemoje.
Anot ministerijos, virtualios buveinės pasirinkimas palengvintų ir komunikaciją su valstybės institucijomis ir kitais asmenimis. Šiuo metu komunikacija dažnai yra neefektyvi, nes įmonių valdymo organai dažnai faktiškai nedirba registruotoje buveinėje.
