Paukštininkystės ir kiaulininkystės sektoriui pasipiktinus, kad dėl koronaviruso nukentėjusios šio sektoriaus įmonės negauna paramos, o Kaišiadorių paukštynui net prakalbus apie galimą užsidarymą, Vyriausybė pritarė paramai ir šiam sektoriui. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas atkreipė dėmesį, kad šis sektorius svarbus darbdavys regionuose.
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) nurodo, kad preliminarus lėšų poreikis paukštininkystei siekia 7,9 mln. eurų, o kiaulininkystei – 4,1 mln. eurų.
į paramą galės pretenduoti įmonės, kurių apyvarta smuko 30 proc. ir daugiau, o didžiausia suma vienai įmonei neviršys 2019 metais jos sumokėtos gyventojo pajamų mokesčio (GPM) ir pelno mokesčio sumos. Visa paramos suma negalės viršyti 1,8 mln. eurų.
Ūkininkai taip pat galės pretenduoti į paramą, didžiausia galima suma – 225 tūkst. eurų.
Žemės ūkio ministras tvirtino, kad padėti šiam sektoriui galėtų ir gyventojai, pirkdami lietuvišką prekę.
Kas galės pretenduoti
Numatytoje paramos priemonėje tinkami pareiškėjai būtų įmonės, užsiimančios šiomis veiklomis: kiaulių auginimu, naminių paukščių auginimu mėsai ir kiaušinių gavyba, paukščių skerdimu ir (ar) paukštienos perdirbimu, kiaušinių pakavimu ir (ar) kiaušinių perdirbimu.
ŽŪM teigia, kad situacija paukštienos ir kiaulienos sektoriuose, esant sutrikdymų dėl COVID-19 pandemijos, blogėja. Palyginus bendras vidutines Lietuvos paukščių laikytojų 2020 m. IV ketv. pajamas su 2019 m. IV ketv., VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, faktiškai yra didesnis kaip 20 proc. kritimas, o 2021 m. sausio mėn. pajamos, palyginti su 2019 m. sausio mėn., sumažėjo daugiau kaip 40 proc.
„Toks didelis pajamų mažėjimas yra dėl to, kad perdirbimo įmonės, esant rinkos sutrikdymams, sumažino gamybos apimtis ir nebesudarė sutarčių su kai kuriomis viščiukus broilerius auginančiomis įmonėmis bei ūkininkais“, – teigia ŽŪM.
Pasak ministerijos, dėl to viščiukų broilerių augintojų – 8 įmonių, kurios pateikė informaciją, apyvarta krito daugiau kaip 30 proc., iš jų 4 visiškai sustabdė broilerių auginimą, nes nebeturėjo kam jų parduoti.
„Lietuvoje pagaminta kiauliena daugiausia yra suvartojama vidaus rinkoje, todėl užsidarius viešojo maitinimo sektoriui, gerokai sumažėjo ir kiaulienos paklausa – tai galimai turėjo įtakos jos kainos kritimui net iki 40 proc.“, – teigia ministerija.
ŽŪM pažymėjo, kad dėl santykinai ilgo gyvulių auginimo ciklo kiaulininkystės sektorius yra inertiškas ir kiaulių auginimo normaliomis sąlygomis staiga sustabdyti ar iš naujo paleisti neįmanoma. Kiaulininkystėje vieno ciklo trukmė yra apie 9–10 mėnesių, be to, reikia šildyti didžiulius pastatus, prižiūrėti techniką ir neprarasti kvalifikuotų darbuotojų.
„Jei, pavyzdžiui, viešbučių, restoranų, IT ar paslaugų veiklą įmanoma trumpam sustabdyti, o neveikimo metu priežiūros kaštai nėra santykinai dideli, tai gyvulininkystėje to padaryti nėra galimybių. Gyvulininkystės sektoriuje ūkiai negali staiga nutraukti gamybos ir išleisti savo darbuotojų į prastovas“, – teigia ministerija.
Ministerija siūlo remti visas sektoriaus įmones, nes neskyrus paramos ir užsidarius nors vienai perdirbimo įmonei „integratoriui“, griūtų veikianti vertės grandinė, o tai lemtų konkurencingumo praradimą ir eksporto rinkų netekimą.
