Kai žiemą konkursą laimėjusiai įmonei „Inta“ dėl nacionalinio saugumo buvo uždrausta montuoti „Nuctech“ rentgeno skenerius Vilniaus ir Kauno oro uostuose, kalbėta, kad tai taps įprastu apsaugos nuo Kinijos tiekėjų modeliu.
Kinijos technologijų gujimas iš Lietuvos technosferos tęsėsi ir toliau. Gegužę Seimui priėmus Elektroninių ryšių bei Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymų pataisas, „nepatikimiems“ gamintojams ir tiekėjams buvo uždrausta dalyvauti elektroninių ryšių rinkoje. Nors įstatyme atviru tekstu tai nepasakyta, šie pakeitimai buvo pirmiausia nukreipti į Kinijos 5G įrangos gamintojus „Huawei“.
Tačiau rugpjūčio mėnesį suteiktas leidimas tai pačiai „Nuctech“ teikti skenavimo aparatūrą Kenos pasienio poste galėjo nustebinti. Šį sandorį palaimino vyriausybinė komisija – ta pati institucija, kuri žiemą priešinosi oro uostų skenerių įrengimui.
Parašai ant sutarties tarp „Inta“ ir Lietuvos muitinės departamento buvo padėti rugsėjo viduryje, diena prieš NKSC paviešintą kiniškų telefonų tyrimą. Jame skelbta, kad Lietuvoje pardavinėjamuose išmaniuosiuose telefonuose nustatytos keturios saugumo rizikos. Krašto apsaugos viceministras Margiris Abukevičius netgi ragino jau dabar nebepirkti naujų Kinijos gamintojų telefonų arba jų atsisakyti kiek įmanoma greičiau.
Pasienio skenerių atvejis tampa dar svarbesniu, įvertinus krizę dvišaliuose Lietuvos ir Kinijos santykiuose dėl Taivano atstovybės steigimo Vilniuje.
Valdžios atstovai: vertinti ne tik techniniai aspektai
Vyriausybės atstovai apie priežastis, kodėl vasaros sprendimas dėl „Nuctech“ buvo vienoks, o žiemos – kitoks, kalba aptakiai.
„Pagal Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymą kiekvienas sandoris yra vertinamas individualiai, be kita ko, tiek pagal sandorio objektui taikomus kriterijus, tiek pagal patikros metu gautus duomenis. Todėl, būtent, individualios sandorio aplinkybės ir lemia vienokio ar kitokio sprendimo priėmimą“, – rašoma Vyriausybės atsakyme į 15min užklausą.
„Individualias sandorio aplinkybes“ naujienų agentūrai BNS rugpjūtį kiek praskleidė buvęs premjerės patarėjas saugumo klausimais Kęstutis Lančinskas. Dabartinis vidaus reikalų viceministras teigė, jog priimant sprendimą buvo atsižvelgta į padėtį prie sienos su Baltarusija – užkardyti augančios kontrabandos dabartinių pajėgumų neužtenka.
Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) specialistai abiem atvejais atliko „Nuctech“ įrangos specifikacijos vertinimą ir pateikė informaciją vyriausybės komisijai.
Abejonių dėl grėsmių saugumui centro ekspertams galėjo sukelti įrangos diegimo procesas ir tolimesnė jos priežiūra, į kurią įeina įvairūs atnaujinimai.
„Kibernetinių incidentų tikimybė didėja tinkamai neužtikrinus iš išorės vykdomų prisijungimų fiksavimo ir visų procesų kontrolės, pavyzdiui, kai rangovams ar subrangovams yra suteikiama perteklinė informacija apie užsakovo ryšių ir informacines sistemas, jiems suteikiama nuolatinė nekontroliuojama nuotolinė prieiga. Kibernetinio saugumo rizikas didina ir nesankcionuotų prieigų galimybės vykdant programinės bei taikomosios įrangos atnaujinimus, kurių tiesioginis ar netiesioginis šaltinis yra iš ne NATO ar ES valstybės“, – rašoma NKSC 15min atsiųstame atsakyme.
Vis dėlto institucijos atstovai pabrėžia, kad sprendimas dėl „Nuctech“ įrangos buvo priimtas remiantis nacionalinio saugumo pagrindais ir kibernetinis saugumas buvo tik vienas iš kelių vertintų komponentų.
Vasario mėnesį į vyriausybinę komisiją dėl „Nuctech“ kreipėsi ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas konservatorius Laurynas Kasčiūnas. Nors tiksli šios komisijos išvada nebuvo paviešinta, parlamentaras teigė, kad buvo priimtas kompromisas – galima saugumo grėsmė yra mažesnė nei tikėtina nauda.
Jis pridūrė, kad šiandien apie 70 proc. visų kontrabandinių cigarečių į Lietuvą pakliūva traukiniais ir sunkvežimiais, o Kenos patikros punkte rentgeno aparatas neveikia nuo 2016 m.
„Penkeri metai be rentgeno, akivaizdu, kad reikia kažką daryti. Sprendimas buvo blogas, tačiau dar blogiau šaliai būtų likti be rentgeno aparato. 25 proc. mūsų tabako rinkos yra nelegali, per tai finansuojamas ir Lukašenkos režimas“, – 15min teigė L.Kasčiūnas.
Vis dėlto NSGK pirmininkas mano, kad idealiu atveju toks sandėris turėjo būti blokuojamas – lygiai kaip ir esami ar būsimi su Kinija susijusių tiekėjų laimėjimai.
„Mes nenagrinėjame atskirų atvejų. Vertiname tuos pirkimus pirmiausia geopolitiniu požiūriu, ką ir padarėme 5G ryšio infrastruktūrą patikėdami tik patikimiems tiekėjams. Neverta kelti klausimo, ar dviejų rentgeno sistemų atvejai kuo nors skiriasi technologiškai“, – teigė jis.
L.Kasčiūnas taip pat sakė, kad jau imamasi veiksmų ieškant transatlantinius kriterijus atitinkančių technologijų.
„Paieška yra gana ilgai trunkantis procesas, konkursai taip pat gali trukti ir metus, ir dvejus. Procesai jau vyksta, tad aš tikiuosi, kad tai bus laikinas sprendimas. Taip pat manau, kad mes blogą procesą paversime geresniu“, – vylėsi jis.
Pašnekovas patvirtino, kad tokioms įmonėms kaip „Inta“ ateityje gali tekti performuoti Lietuvai tiekiamą asortimentą. Jo teigimu, jeigu atsiras politinės valios, per tam tikrą pereinamąjį laikotarpį visos valstybinės įstaigos bei įmonės turėtų atsisakyti nepatikimų tiekėjų produkcijos. Tai galiotų tiek uostuose, tiek muitinės patikros punktuose.
15min kalbinti bendrovės „Inta“ atstovai patvirtino, kad likusių šešių Lietuvos pasienio punktuose dabar eksploatuojamų įrenginių būklė yra skirtinga, tačiau nekomentavo, kada prireiks pakeisti seniausiąjį, motyvuodami komercine paslaptimi. Vis dėlto jie montuojami ne porai metų – pavyzdžiui, pirmasis patikros aparatas Kenoje buvo įdiegtas 2007 m. ir veikė iki 2016 m.
Naujausias „Nuctech“ skeneris pasienyje įrengtas 2020 m.
Būsimoji iki 4 mln. eurų kainuosianti „Nuctech“ patikros sistema darbą galėtų pradėti nuo 2023 m. antrojo ketvirčio, kadangi infrastruktūrą jo montavimui dar turi paruošti „Lietuvos geležinkeliai“.
Kas yra „Nuctech“?
- Bendrovė įkurta 1997 m. Vienas įkūrėjų – Hu Haifengas, buvusio Kinijos komunistų partijos generalinio sekretoriaus sūnus.
- Priklauso bendrovei „Tsinghua Tongfang“, kurią kontroliuoja valstybinė „Kinijos nacionalinė branduolinė korporacija“.
- Gamina saugumo patikros produktus, įskaitant keleivinio bagažo, krovinių ir transporto priemonių, darbuotojų inspekciją, sprogmenis aptinkančias sistemas.
- 2005 m. Lenkijoje, Varšuvoje, atidarė rentgeno kontrolės sistemų gamyklą, nuo 2009 m. tiekia civilinės aviacijos saugumo įrangą Europos oro uostams.
Tai, kad mažiausiai du kiniški skeneriai Lietuvos pasienyje galėtų veikti dar apie dešimt metų, nelabai dera su valdančiųjų vis toliau nuo Kinijos kreipiama saugumo politika.
„Aš nenoriu, kad mūsų valstybė priklausytų Kinijos kontroliuojamai technosferai. Mes turėtume išsikelti ambicingą tikslą būti nepriklausomais nuo nepatikimų tiekėjų. Tikėkimės, kad atsiras politinės valios įstatymiškai įtvirtinti tokį sprendimą. Tai, ką mes matome, yra laikina. Mes visą tai išspręsime. Reikės tik šiek tiek luktelėti“, – prognozavo L.Kasčiūnas.
Įmonė: abiejų tipų rentgenai mažai kuo skiriasi
„Inta“ projektų departamento vadovas Donatas Limantas 15min teigė, kad Vyriausybės sprendimas leisti pasirašyti sutartį su Muitinės departamentu juos nudžiugino. Maža to, įmonė nepraranda vilties įrodyti savo teisybę ir byloje dėl produkcijos tiekimo Vilniaus ir Kauno oro uostams. Rentgeno aparatų pirkimo konkursas „Inta“ prašymu teismo buvo sustabdytas kovo mėnesį, jis neatnaujintas iki šiol.
„Inta“ kreipėsi į teismą ne tik dėl paties konkurso stabdymo, tačiau ir dėl vyriausybės komisijos sprendimo pripažinti „Nuctech“ produkciją grėsme saugumui.
Šis teismo procesas jau yra įsibėgėjęs – pirmasis posėdis vyko rugsėjo 8 d., antrasis numatytas lapkričio pradžioje.
„Inta“ atstovai aiškina, kad iš techninės pusės tiek muitinėje, tiek oro uoste ketinti naudoti aparatai yra panašūs – abu jie sugeneruoja rentgenografinę nuotrauką. Tiesa, vieni skirti keleivių bagažui, kiti – traukinių vagonams peršviesti, todėl pastarieji natūraliai didesni. Taip pat oro uostų rentgeno aparatai turėjo būti modernesni, kadangi leidžia pateikti trimačius vaizdus.
D.Limantas sakė nežinantis, kuo, vyriausybinės komisijos nuomone, šie įrenginiai skiriasi vertinant saugumo aspektą – jie abu perduoda skenavimo metu surinktą informaciją bendrai patikros sistemai.
„Pagrindinis argumentas Vyriausybės išvadoje – įdiegus rentgeno įrangą oro uoste, tiekėjas turės prieigą prie kitos jautrios infrastruktūros, tai yra visos bagažo valdymo sistemos. Tai yra vienintelis argumentas, dėl kurio buvo priimtas sprendimas“, – sakė D.Limantas, komentuodamas vasario mėnesio išvadą.
Jo teigimu, toks argumentas nėra teisingas. „Įdiegus vieną rentgeno įrenginį visoje bagažo valdymo sistemoje, tiekėjas ar priežiūrą atliekantis rangovas neturės galimybių prie kažko prieiti ar kažką padaryti“, – teigė pašnekovas.
O rugpjūtį, vyriausybei svarstant galima sandėrį su Muitinės departamentu, į saugumo rizikas buvo pažiūrėta daugiau iš techninės pusės.
„Buvo numatytos papildomos priemonės, užtikrinančios, kad niekas neprisijungs nuotoliniu būdu. Visos kibernetinio saugumo rizikos yra suvaldomos techninėmis priemonėmis. Oro uosto atveju jie, turbūt, nematė tam poreikio“, – stebėjosi D.Limantas.
Tokį požiūrį iš dalies patvirtina ir K.Lančinskas, kuris rugpjūtį naujienų agentūrai BNS sakė, kad naujajai sutarčiai pritarta su „labai dideliu sąrašu sąlygų ir išlygų“, susijusių su terminais, programine įranga, sąsajų su internetu ir daug kitų dalykų.
Suomiai atkreipė dėmesį į Lietuvos atvejį
Panašiai kaip daug aistrų sukėlusio 5G infrastruktūros tinklo atveju, rentgeno patikros sektoriuje pasaulinę rinką yra pasidaliję 3–4 gamintojai. Pagrindiniai „Nuctech“ konkurentai yra JAV („Rapiscan“) ir Jungtinės Karalystės („Smits Detection“) įmonės. Kinų kompanijos produkcija dažnai būna pigiausia, tačiau ji yra sulaukusi kaltinimų dempingu bei papildomų muitų iš JAV pusės.
„Nuctech“ yra įdiegusi daugiau nei 158 vienetus bagažo patikros rentgenų ES oro uostuose, daugelyje žemyno jūrų uostų, tarp jų ir didžiausiame Europos uoste Roterdame.
Vieni naujausių įmonės patikros įrenginių baigti montuoti Suomijoje, pietryčiuose šalia sienos su Rusija esančiuose Vaalimos, Vainikkalos and Imatros pasienio punktuose. Liepos viduryje apie tai, kad Lietuva uždraudė montuoti „Nuctech“ gaminius Vilniaus ir Kauno oro uostuose, savo skaitytojams priminė ir Suomijos visuomeninis transliuotojas „YLE“.
Tekste cituojamas vietos pareigūnas žurnalistams aiškino, kad šios situacijos skiriasi – pasienyje skenuojamos prekės, o ne asmeniniai keleivių daiktai, todėl tokia informacija yra mažiau jautri kibernetinėms rizikoms.
„Nuctech“ įranga naudojama ir kitose Europos šalyse, įskaitant kaimynines Latviją ir Lenkiją. „Pas mus techninė dalis pastumta į šalį, daugiau žiūrima į politinę“, – lygino D.Limantas.
Paklaustas dėl L.Kasčiūno minimos galimybės, kad ateityje visus septynis „Nuctech“ įranga aprūpintus patikros punktus teks aprūpinti naujais transatlantinių šalių blokui priklausančių gamintojų patikros aparatais, įmonės atstovas teigė nenorintis veltis į politinius pasvarstymus.
„Mes nesame politinė organizacija, mes esame fizikai. Politiniams sprendimams ir madoms negalime daryti įtakos ir į tai nelabai reaguojame. Jei kas iš techninės pusės turi pastabų įrangai – prašome. Jeigu kažkam Seime mūsų darbas atrodo nekvalifikuotas, jie gali pasidomėti truputį plačiau“, – ragino D.Limantas.
Teisininkas: viešuosiuose pirkimuose – dvi prastos tendencijos
15min kalbintas „Cobalt“ partneris, teisininkas Deividas Soloveičikas teigė, kad, norint konkrečiai komentuoti „Inta“ ir „Nuctech“ situaciją, reikėtų į ją labiau įsigilinti.
Vis dėlto jis pabrėžė, kad viešuosiuose pirkimuose pasitaiko nesusipratimų dėl kapitalo priklausomybės traktavimo. Teisininkas šioje srityje sako matantis dvi problemas. Pirmoji – kartais įmonės kapitalo priklausomybės sąvoka išplečiama tiek, kad tampa neproporcinga.
„Pavyzdžiui, yra kompanija, kuri gamina produktą Lietuvoje arba Latvijoje, dalis įrangos kuriama Izraelyje. Kažkuriuo metu pasimato, kad tarp Latvijos įmonės akcininkų yra įmonė ar asmuo Baltarusijoje. Uždedamas draudimas, bet akcininkas gali būti nuo paties produkto ir jo gaminimo proceso labai nutolęs“, – sakė jis.
Antra problema, D.Soloveičiko teigimu, yra tai, kad viešųjų konkursų dalyviams tokiu atveju teikiama per mažai informacijos.
„Kai kalbama apie gaminio atitikimą nacionaliniam saugumui, paprastai remiamasi saugumo pažymomis. Jų konkurso dalyvis negali matyti, nes perkančioji organizacija tiesiog pasako: atleiskite, gavau pažymą, jūs netinkate. Tai visiškai prieštarauja viešųjų pirkimų pamatiniams dėsniams. Tu negali net apsiginti – tau nerodo jokių pažymų. Aš tame matau didelę problemą, taip užsidaro durys gana geriems tiekėjams“, – sakė jis.
Rugpjūtį vykusiame viešajame konkurse su „Nuctech“ varžėsi ir dar viena neįvardinta įmonė. Vis dėlto Lietuvos muitinė galiausiai rinkosi iš vieno tiekėjo, kadangi kitas kandidatas neatitiko konkurso sąlygų. Tai naujienų agentūrai BNS rugpjūtį patvirtino Muitinės departamento vadovas Darius Žvironas.
Panašios situacijos taip pat atkreipė D.Soloveičiko dėmesį. Jis teigia, kad esant vieno pasirinkimo alternatyvai ir esant realiai grėsmei nacionaliniam saugumui, klausimus galima spręsti ir aukštesniu, tarpvalstybiniu lygiu, išlendant iš įprastų rinkos dėsnių. Vis dėlto alternatyvas į konkursus galima įsileisti ir paprasčiau.
Interviu BNS D.Žvironas teigė, kad alternatyvomis Lenkijoje gaminamoms „Nuctech“ sistemoms galėtų tapti įmonių, veikiančių Prancūzijoje ir JAV, produkcija.
„Galima sakyti, kad kandidatas yra vienintelis – tačiau galbūt sąlygos surašytos taip, kad jis tampa vieninteliu? Galbūt galima sąlygas apsirašyti kitaip, išimti draudimus, taip galėtų dalyvauti daugiau tiekėjų“, – sakė D.Soloveičikas.
