Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai teigia, jog taip siekiama kovoti su alkoholio vartojimu. Siūlymo nauda neabejoja ir Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas Aurelijus Veryga. Tuo tarpu verslininkai primena, jog visuotinis alkoholio reklamos draudimas jau buvo svarstomas prieš dvejus metus. Seimas, taip pat ir socialdemokratų balsais, nutarė tokio ribojimo netaikyti.
Pasak aludarių, lietuviškų prekių ženklų reklamos draudimas sustiprintų pigių importinių gėrimų padėtį rinkoje, o reklamai skirtus pinigus tektų leisti ne Lietuvoje, o užsienyje. Skeptiškai toks siūlymas vertinamas ir Seime. Tiek socialdemokratų koalicijos partneriai, tiek opozicijos atstovai stebisi tokia sveikatos apsaugos ministro V.Andriukaičio iniciatyva. Pasak jų, tai labiau primena politinį populizmą, nei norą spręsti alkoholizmo problemą Lietuvoje.
Išimtis tik televizijai. Kodėl?
Neliktų išorinės reklamos, stendų, reklamos internete. Išimtis, kuri buvo taikoma televizijai, turėtų likti, – sakė G.Krivelienė.
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Visuomenės sveikatos skyriaus vyresnioji specialistė Gelena Krivelienė 15min.lt nurodė, jog projektas šiuo metu derinamas su visomis suinteresuotomis šalimis. Pagrindiniai pakeitimai susiję su išorine reklama, spauda ir internetu. „Neliktų išorinės reklamos, stendų, reklamos internete. Mes taip norėtume sugriežtinti. Išimtis, kuri buvo taikoma televizijai, turėtų likti“, – sakė ji.
Šiuo metu alkoholio reklama leidžiama laikraščių, žurnalų ir knygų vidiniuose puslapiuose, jeigu tai nėra vaikams skirti leidiniai. Nedraudžiama reklamuotis internetinėse žiniasklaidos priemonėse. Nauja siūlomo įstatymo formuluotė teigia, jog „alkoholio reklama draudžiama visose visuomenės informavimo priemonėse, išskyrus tiesiogiai ar ištisai transliuojamus ar retransliuojamus tarptautinius meno, kultūros ar sporto renginius ir Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių transliuotojų ir retransliuotojų transliuojamas programas nuo 23 iki 6 valandos“.
 |
| Sveikatos apsaugos ministerija |
Be to, nuostatą, jog Lietuvoje draudžiama tik stipriųjų alkoholinių gėrimų išorinė reklama, siūloma pakeisti draudimu viešose erdvėse reklamuoti bet kokį alkoholį. Šiuo metu V.Andriukaičio nėra Lietuvoje, jo telefonas išjungtas. Sveikatos apsaugos ministro patarėjas Julius Naščenkovas 15min.lt teigė, jog V.Andriukaitis išvykęs, todėl situacijos pakomentuoti negali, tačiau patikino, kad ministerijos ir ministro pozicijos sutampa. „Jūs puikiai žinote V.Andriukaičio požiūrį į alkoholį“, – sakė patarėjas.
Trūksta rimtų argumentų
Prasidėjo priešrinkiminis laikotarpis, todėl panašių iniciatyvų padaugės norint atsidurti dėmesio centre, – prognozavo D.Mikutienė.
 |
| Dangutė Mikutienė |
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė 15min.lt teigė, jog tokia ministro iniciatyva turėtų būti paremta labai rimtais argumentais. „Jeigu tvarka būtų tiek griežtinama, pirmiausia turėtų būti atlikti rinkos tyrimai, kurie parodytų tokios informacijos poveikį, kokiai amžiaus grupei ji skirta ir pasiekiama. Tai turi būti labai rimti argumentai“, – sakė ji.
Darbo partijos narė teigė, jog tokio lygio sprendimai turi būti derinami ir su Europos Komisija: „Kai priiminėjome draudimą pardavinėti energinius gėrimus vaikams, Europos Komisijoje atlikome notifikavimo procedūras. Buvau nustebusi, kad to taip karštai reikalavo pats V.Andriukaitis. Čia irgi yra reklamos rinkos suvaržymas, kuris palies ūkio subjektus, todėl reikia laikyti tos pačios tvarkos.“
Pasak komiteto vadovės, kol kas nėra aišku, ar toks siūlymas iš viso rastų palaikymą Seime. „Nežinau, ar tai ministerijos, ar Socialdemokratų partijos pozicija. Būna, kad ministerija teikia pasiūlymą, kuris vėliau atmetamas socialdemokratų balsais. Nepamirškime, kad prasidėjo priešrinkiminis laikotarpis, todėl ir iš koalicijos partnerių, ir iš opozicijos panašių iniciatyvų padaugės norint atsidurti dėmesio centre“, – minėjo pašnekovė.
Atsiduoda populizmu
Dabar galiojantys įstatymai yra pakankamai griežti, – teigė E.Masiulis.
 |
| Eligijus Masiulis |
Lietuvos Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis neigiamai vertino ruošiamus alkoholio reklamos draudimus ir juos vadino viešųjų ryšių akcija. „Tikrai nepritarčiau tokiam alkoholio reklamos draudimui. Jau dabar galiojantys įstatymai yra pakankamai griežti. Manau, kad tai daugiau viešųjų ryšių žaidimai, kai norima pavaizduoti, kaip čia kariaujama prieš tautos girdymą, bet siūlomos priemonės yra labai primityvios ir nedarančios įtakos alkoholio vartojimo mastams mūsų visuomenėje“, – sakė politikas.
 |
| „Facebook“ |
Pasak jo, reklama suprantama labai tiesiogiai, o ją uždraudus bus užkirstas kelias ir informacijos apie alkoholinius gėrimus pateikimui. Be to, tokie draudimai apeinami reklamuojantis užsienio žiniasklaidos priemonėse, kurios lengvai pasiekiamos Lietuvos gyventojams. „Dabartinės technologijos leidžia vertinti ne tik lietuviškus internetinius portalus. Nelabai įsivaizduoju, kaip įstatymo autoriai galėtų pasiekti, kad ir juose alkoholio reklamos nebūtų. Taip reklamos užsakovų lėšos nukeliaus į užsienio žiniasklaidos priemones, kurios dabar lengvai pasiekiamos“, – dėstė E.Masiulis.
Nerimą kelia valdžios blaškymasis
Toks valdžios blaškymasis verslui yra labai bloga žinia, – sakė M.Horbačauskas.
 |
| Marius Horbačauskas |
Bendrovės „Volfas Engelman“ generalinis direktorius Marius Horbačauskas 15min.lt nurodė, kad tokie draudimai paskatintų pigaus importinio alaus vartojimą ir atimtų rinkos dalį iš lietuviškų prekių ženklų. „Informacijos pateikimo būdai ribojami jau ir šiuo metu. Tai naudinga pigesnei importinei produkcijai. Uždraudus reklamą pirkėjai ją rinksis dar dažniau“, – sakė jis.
Pasak M.Horbačausko, ir šiuo metu juokingai atrodo, kai per užsienio televizijas reklamuojami didieji tose šalyse gaminamo alaus prekės ženklai dienos metu. „Juk jų poveikis lygiai toks pats. Kodėl skriaudžiamas vietinis alus?“.
Bendrovės vadovui nerimą kėlė nuolatiniai bandymai keisti įstatymus: „Toks valdžios blaškymasis verslui yra labai bloga žinia. Jis tikrai negerina verslo aplinkos ir nestiprina verslininkų pasitikėjimo. Man atrodo, kad tokie siūlymai teikiami daugiau populistiniais tikslais“, – minėjo M.Horbačauskas.
Kontroliuoti sudėtinga
Iniciatyva yra labai gerai, tik klausimas, ar ji pavyks – svarstė A.Veryga.
 |
| Juozo Dapšausko nuotr./Aurelijus Veryga |
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto docentas A.Veryga teigė, jog tokia iniciatyva sveikintina.
„Iniciatyva yra labai gerai, tik klausimas, ar ji pavyks. Gerai pamenu, kas darėsi prieš dvejus metus. Koks buvo gamintojų ir žiniasklaidos spaudimas. Šalys, kurios taiko tokius apribojimus, pasiekia gerų rezultatų. Geriausias pavyzdys galėtų būti Skandinavijos valstybės. Jų alkoholio vartojimo skaičiai yra vieni mažiausių“, – teigė jis.
Paklaustas, kaip kontroliuoti alkoholio reklamą skaitmeninėje erdvėje arba užsienio televizijų kanaluose, A.Veryga sakė, kad tai sunkus, bet įgyvendinamas uždavinys: „Ši problema buvo iškilusi švedams, kurie jau kreipėsi į Jungtinę Karalystę dėl jų teritorijoje transliuojamų skaitmeninių kanalų, kuriuose yra alkoholio reklamos. Šalys turi susitarti, kaip tai riboti. Kai buvo kilusios diskusijos Lietuvoje, atsakingos institucijos sakė, kad galimybę riboti turinio transliaciją turi. Daugiau problemų su tomis priemonėmis, kurios nėra licencijuojamos. Pirmiausia tai elektroninė erdvė. Tačiau reikia prisiminti, kad žmonės specialiai reklamos neieško.“
Stebina siūloma išimtis
Galbūt išimtis televizijoms padaryta turint galvoje buvusį didelį pasipriešinimą, – minėjo A.Veryga.
Pašnekovas sutiko, jog tokie draudimai skaudžiai paliestų spausdintines ir skaitmenines Lietuvos žiniasklaidos priemones, tačiau įmonių bankrotų bangos, anot jo, tai nesukeltų.
„Jeigu valstybė pirktų socialinę reklamą, tai šiek tiek kompensuotų reklamos pinigų netekimą. Tačiau turim suprasti, kad gera vieta tuščia nebūna. Visada atsiras tų, kurie reklamuosis. Dabar atsitiktų tas pats, kas atsitiko 2000 m. įvedus tabako gaminių reklamos draudimą. Nelabai girdėjau, kad dėl to kas nors būtų bankrutavęs. Reklamos rinka tiesiog persiskirstė“, – tikino A.Veryga.
 |
| „Shutterstock“ nuotr./ |
A.Veryga sakė nesuprantantis, kodėl siūloma išimtį palikti televizijos kanalams. „Į visas išimtis žiūriu labai blogai. Kai jos atsiranda, natūraliai kyla klausimas, ar už tokių susitarimų niekas nestovi? Kodėl vieniems galima, o kitiems ne? Labai gali būti, kad čia veikia ta pati baimė. Televizija yra viena iš paveikiausių medijų. Joje labai mėgsta rodytis ir kalbėti patys politikai. Galbūt išimtis televizijoms padaryta turint galvoje buvusį didelį pasipriešinimą“, – svarstė psichiatras.
Pagalba baltarusiškam alui
Mano manymu, yra negarbinga grįžti prie to paties klausimo, kai po ilgų diskusijų jau buvo rastas sutarimas, – sakė S.Galadauskas.
 |
| Saulius Galadauskas |
Lietuvos aludarių gildijos asociacija vadovas Saulius Galadauskas 15min.lt sakė, kad tokie griežti draudimai galioja vienintelėje Europos šalyje – Norvegijoje. „Lietuvoje jie buvo atšaukti šį klausimą svarstant prieš dvejus metus. Seimas priėmė sprendimą, prezidentė pasirašė. Keista, kad vėl kažkas užsiima populizmu ir imituoja kovą su alkoholizmu“, – minėjo asociacijos vadovas.
Pasak jo, toks sprendimas būtų puiki žinia kaimyninei Baltarusijai: „Šiuo metu yra ypač didelė konkurencija su importuojamais gėrimais, su pigiu, valstybės subsidijuojamu alumi iš Baltarusijos. Reklama leidžia pristatyti lietuviškus prekės ženklus.“
S.Galadausko nuomone, per dvejus metus Europoje nepasikeitė niekas, dėl ko reiktų keisti galiojančią tvarką. „Šis klausimas sukelia didelį ažiotažą, visuomenės dėmesį, nemenką susiskaldymą. Mano manymu, yra negarbinga grįžti prie to paties klausimo, kai po ilgų diskusijų jau buvo rastas sutarimas. Galiausiai prezidentės argumentas buvo, kad reikia žiūrėti, kas darosi Europoje. Per tuos dvejus metus Europoje jokių sugriežtinimų neįvyko. Priešingai, reglamentavimas liberalėjo“, – sakė pašnekovas.
