Drauge su bendraamžiais iš Islandijos ir Farerų salų jie dalyvavo projekte „Pamatyk, pasėk ir paragauk!“, kurio tikslas – sudominti jaunąją kartą augalų auginimu ir paskatinti gilintis į mūsų maisto kelią iki lėkštės.
Projektą „Pamatyk, pasėk ir paragauk!“ Lietuvos mokyklose įgyvendino Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje drauge su Šiaurės šalių genetinių išteklių centru „NordGen“ ir Lietuvos universitetų Botanikos sodų asociacija.
Mokykloms – ypatingos sėklos
Visi edukacinėms veikloms skirti sėklų pavyzdžiai buvo paimti iš Šiaurės šalių genetinių išteklių centro „NordGen“, kuris atsakingas ir už pasaulinę Svalbardo sėklų saugyklą. Parinktos sėklos buvo puikiai Šiaurės Europos klimatui augti pritaikytų daržovių ir javų.
Jas mokyklos gavo tokiose pat pakuotėse, kokiose laikomos specialiose saugyklose dešimtis metų – vaikams tai tapo dar viena priežastimi susidomėti ir įsitraukti į projekto veiklas .
Mokiniai klasėse daigino ir augino daržines pupas, žirnius, gūžinius kopūstus, agurkus, dobilus, čiobrelius, salotas ir špinatus, o lauke – genetinę įvairovę puikiai iliustruojančias daržovių ridikų, ropių ir morkų veisles bei keturių pagrindinių rūšių grūdus – kviečius, miežius, avižas ir rugius, kurie nuo seno svarbūs Šiaurės ir Baltijos šalių ūkiams.
Tai sukūrė progą mokiniams diskutuoti, kas yra genetinė įvairovė, kodėl ji svarbi, kokios genetinės sėklų savybės gali būti svarbios Šiaurės ir Baltijos šalių sąlygoms, o nuėmus derlių buvo palyginta skirtingų veislių daržovių spalva, dydis, forma. Kai kam tai buvo pirma proga paragauti ropių ar pamatyti anksčiau įprastas buvusias violetines morkas.
Tai sukūrė progą mokiniams diskutuoti, kas yra genetinė įvairovė, kodėl ji svarbi.
„Šiandien tik labai nedaug vaikų padeda sėti augalus ar nuimti derlių, kuris atkeliauja į mūsų namus kaip maistas.
Nenuostabu, kad vaikams ir kartais net suaugusiems sunku susieti prekybos centre supjaustytą duoną ar pietums valgomą morką su mažyte kažkada pasėta sėkla. Visgi, būtent mūsų vaikai turės tęsti mūsų darbus ir rūpintis planeta, kad joje ir toliau augtų augalai.
Nuo augalų priklauso visos žmonijos maistas, pastogė, energija, pašarai gyvūnams ir vaistai, todėl suprasti, kaip sėkla virsta augalu ir ko jai reikia, kad augtų – būtinos žinios visiems, ypatingai jaunajai kartai“, – teigia dr. Martynas Kazlauskas, VU Šiaulių akademijos Botanikos sodo bei „Pamatyk, pasėk ir paragauk!“ projekto vadovas.
Mokytojai sutaria – edukuoti būtina
Jam pritaria ir projekte dalyvavę mokytojai, puikiai įvertinę ir projekto idėją, ir įgyvendinimą. „Mes labai didžiuojamės ir džiaugiamės, kad patekome į šį projektą, nes vaikams buvo labai smagu jame dalyvauti. Jie pajuto, ką reiškia žemė, dygstanti sėkla.
Tai yra neįkainojamas dalykas, o ir vaikų džiaugsmas buvo nepamatuojamas.
Projektas yra be galo geras šiuolaikinei informacinei visuomenei, kai viską matome per ekranus, o čia turėjome galimybę gyvai prisiliesti. Tai yra neįkainojamas dalykas, o ir vaikų džiaugsmas buvo nepamatuojamas“, – pasakojo Daina Gitana Paražinskienė, Kauno „Varpelio“ pradinės mokyklos direktorė.
Daugelis mokytojų sutiko, kad projekto sėkmę lėmė galimybė mokiniams įsitraukti į daugybę praktinių veiklų: vaikus itin sudomino sėklų daiginimas, jie mielai laistė ir ravėjo lysves, matavo augančias daržoves, ėmėsi kitų sodo darbų.
Apklausti mokytojai vieningai pritarė, kad projekto metu įgytos žinios turės ilgalaikį poveikį. Jau dabar daugelis jų pastebėjo, kad išaugo vaikų noras paskanauti daržovių, sužinoti daugiau apie sveiką mitybą, domėtis augalais – eidami lauke, pastebi augalus, klausia „kas čia?“
„Šiuo įvertinimu itin džiaugiamės, nes jis patvirtina tokių veiklų reikalingumą. Praktiškai, smagiai ir įtraukiančiai parodydami maisto kelią iki mūsų lėkštės, bioįvairovės svarbą, padedame formuotis sveikiems ir tvariems įpročiams.
Tikime, kad tokia jaunoji karta bus sąmoningesnė, gerbs ir rūpinis ne tik savo, bet ir Žemės sveikata bei gerove“, – įsitikinusi Agnė Buraitytė, Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje patarėja klimato, aplinkosaugos ir skaitmeninimo klausimais.
Tikime, kad tokia jaunoji karta bus sąmoningesnė, gerbs ir rūpinis ne tik savo, bet ir Žemės sveikata bei gerove.
Projekto veiklas vainikavo derliaus šventės Vytauto Didžiojo universiteto, Klaipėdos universiteto ir VU Šiaulių akademijos botanikos soduose. Lietuvoje taip pat lankėsi Šiaurės šalių genetinių išteklių centro „NordGen“ atstovai, o susipažinti su šio centro veikla į Švediją vyko projekto veiklose dalyvavusių botanikos sodų atstovai.
