Žygimantas Vaičiūnas tikina, jog vėliau įmonei gali nepavykti taip pigiai pasiskolinti SGD terminalo laivui-saugyklai įsigyti bei atpiginti terminalo išlaikymą vartotojams.
„Ateityje, jeigu kalbėtume apie maždaug metų, pusantrų metų perspektyvą, gauti paskolą iš institucinių bankų šio terminalo išpirkimui praktiškai nebūtų įmanoma, nes visi srautai daugiausia nukreipiami į kitas priemones“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete teigė Ž.Vaičiūnas.
Pasak ministro, imti paskolą iš komercinių bankų techniškai būtų paprasčiau, bet ekonomiškai brangiau – kaštai būtų didesni iki 50 mln. eurų.
„Todėl reikalinga valstybės garantija. Sąlygos idealios šiam laikotarpiui“, – kalbėjo ministras.
„Klaipėdos naftos“ SGD direktorius Arūnas Molis tvirtino, kad paskolų palūkanų norma sieks apie vieną procentą.
Tuo metu Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkas „valstietis“ Virgilijus Poderys piktinasi, kad Lietuva viešina savo planus dėl SGD laivo išpirkimo.
„Mes nežinome, kokia situacija ir valdžia bus 2022 metų pabaigoje (tuomet Lietuvai reikia apsispręsti dėl terminalo laivo likimo – BNS)“, – teigė jis trečiadienį Ekonomikos komitete.
Abu komitetai trečiadienį svarstė nutarimo projektą dėl valstybės garantijos Šiaurės investicijų bankui (NIB) dėl 295,5 mln. eurų paskolų „Klaipėdos naftai“ – paskolos bus skirtos ilgesniam laikotarpiui perskirstyti SGD terminalo išlaikymo kaštus ir įsigyti laivą-saugyklą.
V.Poderys, be kita ko, siūlo taisyti įstatymą, kur numatytas SGD laivo išpirkimas.
„Reikia kuo skubiau (...) panaikinti straipsnį, kur pasakyta, kad perkame, turi likti kitas straipsnis, kad Vyriausybė privalo užtikrinti SGD tiekimą pačiu ekonomiškiausiu būdu. Ir taškas“, – kalbėjo parlamentaras.
V.Poderys atkreipė dėmesį, kad tokia situacija „patinka regioniniams partneriams“.
„Jie niekada gyvenime ir neprisidės... Jeigu vyks derybos dėl išpirkimo, apie ką derėsimės? Nematau. Jau visas kortas išdėliojome“, – teigė parlamentaras.
Ž.Vaičiūnas sako, kad regioniniai partneriai Lietuvai kelia sąlygą atsisakyti terminalo.
„Regioninių partnerių sąlyga vienintelė – jeigu norime kalbėti apie regioninį sprendinį, Lietuva turi atsisakyti šio terminalo“, – pareiškė ministras.
„Kuo anksčiau sprendimas priimamas dėl terminalo nuosavybės turėjimo, tuo atsiveria daugiau galimybių efektyvinti terminalo veiklą“, –pridūrė ministras.
Ž.Vaičiūnas sako, kad Lietuvai nepriėmus sprendimo dėl laivo išpirkimo, Latvija ir Estija gali trukdyti Lietuvai jį išpirkti.
Ž.Vaičiūnas Seimo narius patikino, kad nuo 2015 metų veikiantis terminalas dabar išnaudojamas maksimaliai: „Jau pusantrų metų visi pajėgumai išnaudoti“.
Pasak jo, šiemet bus pirmas kartas, kai terminalas naudojamas ir vasarą, ir žiemą.
Ž.Vaičiūno teigimu, šiuo metu terminalo išlaikymas kainuoja 87 mln. eurų per metus, o po 2024 metų šie kaštai bus triskart mažesni.
„Logiška dalį dabartinių kaštų perkelti į ateitį“, – kalbėjo ministras.
„Klaipėdos nafta“ ketina skolintis iki 134,145 mln. eurų, kad galėtų iki 2044 metų paskirstyti iki 2024 metų galiojančios laivo-saugyklos nuomos sutarties su „Hoegh LNG“ kaštus. Jie nuo 2020 metų mažėtų 45 proc. – nuo 62 mln. iki 36 mln. eurų, vadinamoji saugumo dedamoji – apie 39 proc., o vidutinė galutinė dujų kaina vartotojams – apie 4 proc.
Dar iki 158,4 mln. eurų planuojama skolintis įsigyti „Independence“ arba kitą tokį laivą.
Vyriausybė kartu ieško ir būdų, kaip sumažinti bendrovės „Ignitis“ importuojamų SGD, būtinų palaikyti jo veiklą, kainą. Šias dujas įmonė perka iš Norvegijos „Equinor“, o sutartis galioja iki 2024 metų.