Vyriausybės sprendimu, „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) ir „Belaruskalij“ sutartis dėl kalio trąšų vežimo nutraukiama vasario 1 dieną, tačiau Baltarusija ieško kitų išeičių. Į Lietuvos įmonę kreipėsi trys kitos baltarusiškos bendrovės, norinčios vežti trąšas.
„Lietuvos geležinkeliai” tvirtina, kol kas tuos prašymus atmetę, tačiau įspėja, kad iki šiol nėra priimto aiškaus draudimo vežti kalio trąšas pagal kitas sutartis. Tad ateityje gali susiklostyti situacija, jog esami potencialūs klientai pateiks prašymus gabenti baltarusiškas trąšas remdamiesi tarptautiniuose susitarimuose ir taisyklėse įtvirtintais būdais.
„Norint atsisakyti vežti baltarusiškas kalio trąšas ir taip sustabdyti jų tranzitą per Lietuvą, LTG bus reikalingas tvarus teisinis pagrindas. Jeigu, nesant tvirto teisinio pagrindo, LTG atsisakytų vežti kalio trąšas, tai sukeltų ieškinių tiek LTG, tiek ir valstybei riziką“, – šią savaitę nurodė geležinkeliai.
Iniciatyvos priimti tokį įstatymą buvo užvirusios jau gruodį – Susisiekimo ministerija greitosiomis parengė įstatymo dėl nacionaliniam saugumui užtikrinti būtinų ekonominių ir kitų sankcijų Baltarusijos Respublikai taikymo ir įgyvendinimo projektą. Šiomis pataisomis siūlyta įvesti sankcijas tiesiogiai ar netiesiogiai iš Baltarusijos importuojamiems, perkamiems ar perleidžiamiems produktams.
Visgi netrukus tarp skirtingų ministerijų prasidėjo ginčai, kuri turėtų būti atsakinga už sankcijų įgyvendinimą. Jį sukritikavo ir kai kurie ekspertai, o ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pažymėjo, kad projektui daug pastabų išsakė teisininkai, tad tikėtina, kad jis „nebus pateiktas Seimui toks, koks yra dabar“. Vyriausybės kanceliarija anksčiau 15min informavo, kad „esminė esamos redakcijos rizika yra dėl jos atitikimo sutarčiai dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV)“.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis taip pat sulaukė klausimų, kodėl toks įstatymas nebuvo priimtas anksčiau. Jis tuo metu aiškino, kad anksčiau nevyko diskusijos dėl poreikio jį priimti, o apie aplinkybes dėl „Belaruskalij“ avanso pervedimo „Lietuvos geležinkeliams“ buvo sužinota tik lapkričio pabaigoje.
Perėmė URM
Ministerijos dabar ieško kitų kelių. Susisiekimo ministerija 15min nurodė inicijavusi tarpinstitucinę diskusiją pateikdama įstatymo projektą, o koordinavimo funkciją dabar perėmė URM. Pastaroji rengia 2004 m. priimto Ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo pataisas.
„URM rengia sisteminius įstatymo projektus, kaip Lietuva galėtų aktyviai reaguoti ir imtis veiksmų panašiose situacijose įgyvendinant tiek ES, tiek tarptautines, o prireikus gal ir nacionalines sankcijas“, – tvirtino Susisiekimo ministerija.
Tačiau Užsienio reikalų ministerija komentuoti, kas bus numatyta rengiamuose projektuose, atsisakė.
„Naujos redakcijos įstatymo projektas bus derinamas su suinteresuotomis institucijomis, vyks konsultacijos su visuomene. Kol įstatymo projektas yra rengimo stadijoje, jo turinio komentuoti negalime“, – komentare nurodė ministerija.
K.Starkevičius: reikia, kad režimas negalėtų naudotis mūsų infrastruktūra
Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius sakė, jog įstatymas turėtų krypti ta linkme, jog Lietuvos infrastruktūra nebūtų naudojama Baltarusijos režimo tikslams.
„Yra vienas principas, kad mūsų infrastruktūra negali būti panaudojama tam, kad kaimyninės šalies režimas iš to gautų pelną ir toliau vykdytų savo nedemokratinius tikslus.
