Taip pat šiek tiek pasidomėti silpnosiomis ir stipriosios Lietuvos žiediškumo pusėmis – tam, kad atrastumėte nišą įgyvendinti esminius pokyčius arba išnaudoti jau esamus privalumus, rašoma „Outokumpu“ pranešime žiniasklaidai.
Tradiciškai dauguma verslo ir vartojimo modelių yra linijiniai, veikiantys pagal principą „imk, gamink, išmesk“. Paprastai tariant, pasinaudoję reikiamais ištekliais, paskui juos tiesiog utilizuojame. Žiedinėje sistemoje daug dėmesio skiriama perdirbimui – naudojamus produktus išskaidant į žaliavas, kurios vėliau gali būti vėl panaudotos.
Būtent veikimui pagal tokį „nuo lopšio iki lopšio“ metodą rodyti drąsą ir atsidavimą yra įsipareigojusi pasaulinė tvaraus nerūdijančiojo plieno lyderė „Outokumpu“.
Įmonės grupės tvarumo viceprezidentas Juha Erkkilä sako, kad dėl išskirtinių savybių nerūdijantysis plienas – svarbi žmonijos kasdienybės, o kartu ir pasaulio ekonomikos dalis. Todėl šio metalo pramonė turi ne tik stengtis mažinti CO2 kiekį, bet ir stoti į pirmąsias žiedinio proceso skatinimo gretas.
Pasak J. Erkkilä, nerūdijantysis plienas savaime atliepia užsibrėžtą tikslą. Mat ši medžiaga ne tik visiškai perdirbama, bet ir gali būti gaminama kone vien iš perdirbtų žaliavų, taip pratęsiant jos gyvavimo laiką neribotam laikui: „Dešimtmečių ir net šimtmečių perspektyvoje tą patį nerūdijančiojo plieno gabalėlį įmanoma rasti, pavyzdžiui, santechnikos įrangoje, pastato fasade, chirurginiame instrumente, virtuvės prietaise ir meno instaliacijoje.“
Įmonės ambicija – 100 proc. žiedinis ekonomikos modelis
Pramonės lyderė jau dabar kasmet perdirba apie 2,5 mln. tonų metalo – tai prilygsta 250 Eifelio bokštų per metus. Į bendrovės gamyklą Tornio mieste Suomijoje, didžiausią medžiagų perdirbimo centrą Europoje, patenka kiek daugiau nei pusė šios masės, o 2022 m. jos perdirbto metalo kiekis vidutiniškai siekė net 94 proc.
Kartu su mažiausią CO2 pėdsaką paliekančia ferochromo gamyba ir mažai CO2 į aplinką išskiriančios elektros energijos naudojimu gamyboje tai prisideda prie bendro įmonės anglies dioksido pėdsako, kuris yra 70 proc. mažesnis už pasaulinį pramonės vidurkį. Tegul kalba konkretūs skaičiai: „Outokumpu“ vidutinis anglies pėdsakas – 1,70 t/t neapdoroto plieno, tuo tarpu pasaulinis vidurkis – 6,1 t/t.
„Šis skirtumas reiškia, kad per metus, palyginti su pramonės vidurkiu, sutaupome daugiau kaip 10 mln. tonų CO2. Be to, „plienas į plieną“ nėra vienintelė žiediškumo forma, kurios įmonė siekia. Mūsų globali vizija – nustatyti ir plieno gamybos metu susidarančių atliekų – tokių kaip plieno šlakas, atliekų smėlis, dulkės ir dumblas – perdirbimo ir pakartotinio naudojimo standartus“, – dalinasi J. Erkkilä.
Reikia laikytis novatoriško požiūrio į naujų produktų kūrimą, medžiagų panaudojimą ir vertės grandinės organizavimą.
Įmonės grupės tvarumo viceprezidentas priduria, kad siekiant sukurti tikrai žiedinį, atliekų neturintį nerūdijančiojo plieno gamybos modelį reikia laikytis novatoriško požiūrio į naujų produktų kūrimą, medžiagų panaudojimą ir vertės grandinės organizavimą.
Pasiūlė būdų, kaip tobulinti žiediškumą Lietuvoje
VšĮ „Žiedinė ekonomika“ steigėjas Domantas Tracevičius pirmiausia siūlo taisyti vietinės gamybos ir importinių prekių tvarumo reglamentavimo spragas. Nors tam tikrų aplinkai bei žmogui toksiškai nuodingų cheminių medžiagų draudimas jau įgyvendintas, tebeegzistuoja galimybė kurti ir tiekti rinkai daugybę netvarių ir net kenksmingų sudėtinių dalių turinčius produktus.
„Kiek įmanoma pašalinti tokias medžiagas turėtų būti prioritetu, nes, pavyzdžiui, toksiški chemikalai, susimaišę su kitomis pakuotėmis, užteršia visą medžiagų srautą. Tuomet perdirbimas tampa komplikuotas ir į žiedinę ekonomiką jos arba nebegali sugrįžti, arba turi būti naudojamos tik labai specifinių produktų gamyboje“, – aiškina ekspertas.
Valdžios atstovams, anot D. Tracevičiaus, derėtų skirti daugiau dėmesio ir netvarių medžiagų – reikalaujančių daug energinių išteklių ir taip prisidedančių prie neigiamo poveikio klimatui ar biologinės įvairovės mažėjimo – eliminavimui. Viena jų yra palmių aliejus.
„Situaciją taip pat pataisytų galimos taršos kainos įtraukimas į gamybinių įmonių veiklos procesus. Tarkime, prievolė pailginti visų be išimties, o ne tik kai kurių, kaip yra dabar, produkto garantiją, jei gamintojas nenori kurti jo tvaresnio, ilgaamžiškesnio. Vien reglamentavus elektronikos gaminiams taikomą dvejų metų garantijos pailginimą iki trejų, ilgainiui pasikeistų ir prekių kokybė“, – komentuoja pašnekovas.
Susitelkę į tvarumą išloštume visomis prasmėmis
Visgi situacija nėra tokia jau bloga – jau dabar turime sveikintinų pavyzdžių tvarumo srityje: nuo automobilių, įskaitant aplinkai dar draugiškesnius elektrinius, dalijimosi platformų iki statybinės įrangos nuomos. Pasak D. Tracevičiaus, vienas specifinis įrankis, intensyviai naudojamas daugybės žmonių, gali pakeisti dešimtis naujų, kuriuos neretai įsigiję panaudojame vos kartą.
Susitelkimas į žiediškumo principus mažos ekonomikos Lietuvai, negalinčiai pasigirti turtingais iškastinių medžiagų ištekliais ar itin plataus masto gamyba, atneštų pridėtinės vertės kitose srityse. Pavyzdžiui, sukūrus daugiau daiktų taisymo darbo vietų, norint sugrąžinti į sistemą iš kitų šalių importuojamas medžiagas.
„Tuo tarpu pakeitus vienkartines pakuotes daugkartinėmis atsirastų poreikis jas išplauti. Neabejotinai sąmoningiau įsileidžiame į kasdienybę daugiau tvarumą puoselėjančių veiksmų, tačiau minėtąja užduotimi pasirūpins tikrai ne kiekvienas lietuvis – reikėtų darbuotojų, kurie būtų už tai atsakingi. Kaip ir nusprendus padidinti šiuo metu sumažėjusius perdirbimo rodiklius, siekiančius tik iki 40 proc.“, – sėkmės scenarijais dalinasi D. Tracevičius.
Apie „Outokumpu“
„Outokumpu“ yra Suomijos įmonė, didžiausia nerūdijančiojo plieno gamintoja pasaulyje. 2016 metais įkurtas „Outokumpu“ padalinys Vilniuje , čia šiuo metu dirba apie 200 darbuotojų.
