Penkerius metus veikiančiame objekte pavyko išvengti skaudžių nelaimių, o juk čia vyksta ne tik koncertai, bet ir sporto rungtynės, kuriose susitinka ir priešiškai vieni kitų atžvilgiu nusiteikę krepšinio aistruoliai. Pastato saugumu rūpinasi „Ekskomisarų biuro“ darbuotojai. Apsaugos darbuotojams rengiami mokymai, jie supažindinami su arenos patalpomis. O visų renginių apsaugos darbo planai derinami su Viešosios policijos pareigūnais.
Apie tai kokie iššūkiai laukia užtikrinant lankytojų saugumą, ko nemato žiūrovai ir kodėl kai kurie muzikantai neišeina bisui, kalbėjomės su „Žalgirio“ arenos eksploatacijos vadovu Gintaru Jankausku.
– Arenoje dirbate nuo pat jos pastatymo, galbūt teko prisidėti prie infrastruktūros kūrimo?
– Projektuojant areną buvo remtasi geriausių tokio tipo objektų pavyzdžiais. Architektai specialiai dėl saugumo klausimų važiavo į Prahoje esančią „O2“ areną, kurioje sėmėsi patirties iš aukščiausio lygio kompanijų, įrenginėjusių saugumo sistemas Prahos arenoje. Tad buvo remtasi geriausiais pavyzdžiais.
Pastačius „Žalgirio“ areną, joje jau buvo sumontuota 120 stebėjimo kamerų, pradėjus dirbti koncesininko pastangomis sumontuota dar truputį daugiau kaip 100. Ir tai dar ne pabaiga, nuolat kas nors tobulinama, diegiamos naujos apsaugos sistemos. Be to, galime pasidžiaugti šiuolaikine ir gana modernia priešgaisrine sistema. Visi 800 priešgaisrinės saugos daviklių turi savo atskirą IP adresą. Pulte matomas ne tik aukštas ir patalpa, kurioje jis suveikė, bet ir konkretus daviklis.
Visos arenos durys prijungtos prie automatinės sistemos ir turi elektroninius užraktus. Skubios evakuacijos atveju visos atsiveria automatiškai, darbuotojams nereikia bėgioti prie durų su raktais ir rakinti jų rankomis.
– Per penkerius metus teko išmėginti priešgaisrinės sistemos efektyvumą?
– Būna, kad davikliai suveikia, tačiau iki šiol šie suveikimai nebuvo susiję su realiu pavojumi. Pavyzdžiui, atliekant remonto darbus patalpoje, jie gali suveikti nuo keliamų dulkių.
Prieš keletą metų sistema buvo suveikusi prieš Jeano Michelio Jarre'o koncertą. Tąsyk atlikėjas naudojo ypatingus dūminius efektus, pagrindinėje salėje davikliai buvo atjungti, tačiau žiūrovams besirenkant į koncertą dūmai pro atidarytas duris pateko į koridorius, kitas erdves ir suveikė automatinė evakuacijos sistema – pasigirdo automatinis raginimas palikti arenos patalpas. Per kelias minutes viską išsprendėme ir koncertas įvyko sklandžiai.
– Kokiuose renginiuose apsaugos laukia didžiausi iššūkiai?
– Didžiausi iššūkiai apsaugos laukia dideliuose koncertuose, Eurolygos ir „Lietuvos ryto“ bei „Žalgirio“ akistatose. Dviejuose pastaruosiuose „Sel“ koncertuose buvo daugiau kaip po 20 000 žiūrovų, jų metu dirbo net 160 apsaugos darbuotojų. Paprastai į tokius renginius renkasi publika, mėgstanti atsipalaiduoti.
– O kaip krepšinio rungtynės?
– Krepšinio rungtynių apsaugos planai turi savo specifinius, papildomus uždavinius. Kai kurios žiūrovų erdvės reikalauja papildomo dėmesio.
Aršiausi krepšinio sirgaliai turi atskirą įėjimą. Jie tikrinami taip pat kaip oro uostuose, tenka net batus nusiauti prieš įeinant į areną. Pasitelkiamos visos priemonės, kad neleistini daiktai nepatektų į areną. Anksčiau sirgaliai dar kartais bandydavo gudrauti, tačiau pastaruoju metu tokių dalykų nebeliko. „Lietuvos ryto“ sirgaliai mėgsta įsinešti dūminius užtaisus, tačiau „Žalgirio“ arenos apsauga draudžiamų daiktų, pirotechnikos jau kuris laikas neaptinka.
– Priešininkų komandos aistruoliai turi atskirą įėjimą, o kaip su garsiais atlikėjais?
– Arenoje koncertuojantys atlikėjai gali pasinaudoti tarnybiniais koridoriais, kuriais gali privažiuoti iki pat scenos. Būtų neetiška įvardinti atlikėjus, bet yra buvę atvejų, kai žiūrovai kvietė atlikėjus bisui, o jie jau buvo išvažiavę iš arenos. Taip yra pasielgęs ne vienas atlikėjas. Pačios didžiausios muzikos žvaigždės paprastai į koncertą atvažiuoja koncertuoti net be repeticijų.
– Tarp žiūrovų taip pat pasitaiko garsių žmonių, politikų, kaip su jų saugumu?
– Valstybės vadovų saugumu rūpinasi Valstybės apsaugos departamentas. Įdomus dalykas, kad mūsų prezidentė niekada neina į VIP ložę ir sėdasi pirmo aukšto sektoriuose tarp žiūrovų. Tai labai stebina užsienio delegacijas. Kai užvedame juos į centrinę ložę, jie klausia, kur prezidentės vieta, ir labai nustemba išgirdę, kad ji sėdi kartu su visais žiūrovais, bendroje erdvėje.
Policijos atstovas: „Žmonės turi jaustis saugiai“
Kauno policijos viešosios tvarkos valdybos viršininkas Remigijus Stukas 15min sakė, kad dar projektuojant areną jos statytojai įsiklausė į policijos nuomonę dėl saugumo šiame objekte. Todėl projektuotojai atsižvelgė į pastabas ir įrengė policijos darbui skirtas patalpas.
„Viduje tvarką prižiūri saugos tarnyba, tenka jiems padėti. Turime savo patalpas, todėl nebūtina pažeidėją vežtis į komisariatą. Kai kuriuos veiksmus galime atlikti vietoje“, – sakė pareigūnas.
Pasak R.Stuko, žmonės turi jaustis saugiai. Renginiuose taip pat dirba ir neuniformuoti pareigūnai, esant reikalui prisijungia ir kriminalinės policijos pareigūnai.
„Be saugumo užtikrinimo, taip pat svarbus ir prevencinis darbas. „Žalgirio“ arenoje susirenka tūkstančiai žiūrovų. Pavyzdžiui, prieš įvedant eurą žmonėms dalinome patarimus, kaip atpažinti eurus, kada ir kur jie bus keičiami“, – sakė R.Stukas.
