Tad kokie yra dažniausi kabliukai, kuriais mus sužvejoja neva gamtos būkle susirūpinę verslininkai? Ir kokie sprendimai iš tiesų yra mažiau taršūs už tai, ką naudojome ar pirkome iki šiol?
Stiklas aplinkai draugiškesnis tik tuo atveju, jei perdirbamas
Žaliosios politikos instituto direktoriaus pavaduotoja Ieva Budraitė citavo „Global Buying Green Report“ (Pasaulinę pirkimo įpročių ataskaitą), kuri parodė, kad 52 proc. pirkėjų svarbu, ar pakuotė bus perdirbta, o 54 proc. ant pakuotės ieško informacijos apie prekės tvarumą ir tai nulemia jų pasirinkimą – pirkti ar susilaikyti. Šią ataskaitą, žinoma, perskaito ir visi pardavimų didinimu suinteresuoti rinkodaros specialistai. Tačiau tam, kad pasirinktume išties tvariausią pakavimo būdą, reikia įsigilinti, kiek energijos ir išteklių reikalauja, pavyzdžiui, mediniai ar popieriniai gaminiai.
Pasak I. Budraitės, vien plastiko pakuočių gamyba ir deginimas praėjusiais metais išskyrė apie 850 milijonų tonų šiltnamio efektą skatinančių dujų. Pirštųsi mintis, jog atsisakius plastiko pagelbėsime planetai, juk pasaulis, negana to, springsta nuo plastiko taršos.
Kuo gi jį pakeisti? Gal stiklu? Jis daugybę kartų perdirbamas, vienalytis ir jo su niekuo nesupainiosi. Ir vis dėlto, jei renkamės, kokioje taroje pirkti, pavyzdžiui, sultis, vieną kartą naudojamas PET buteliukas prie klimato kaitos prisideda mažiau, nei stiklinis buteliukas.
„Pagrindinė priežastis – kad stiklo gamybai reikia itin aukštos (1500 ° C) temperatūros. Kaitinant specialias krosnis sunaudojama itin daug energijos, – sakė I. Budraitė. – Kita vertus, jei stiklo buteliuką naudosime kelis kartus, jau po dviejų kartų jis taps ekologiškesnis už tokios pat talpos PET butelį.“
Tvaresnė pakuotė – trumpesnis galiojimo laikas
Bendrovės „NEO GROUP“ atstovė Justina Volček teigia, jog jei norėtume atsisakyti plastiko, vadinasi, turėtume atsisakyti lėktuvų, namų apšiltinimo medžiagų, daugumos savo drabužių, automobilių padangų, medicininės įrangos.
„Kalbant apie plastikines pakuotes, tyrimai rodo, jog jos leidžia tiekimo grandinėje maisto švaistymą sumažinti nuo 50 % besivystančiose šalyse iki 3 % į pakuotes orientuotose šalyse. O maisto atliekų mažinimas reiškia ir mažesnes CO2 emisijas. Į plastiką supakuota mėsa galioja 10 dienų ilgiau, agurkas – dvi savaites ilgiau, sūriai – iki 50 dienų. Alternatyvioms, ne plastikinėms pakuotėms pagaminti ir pristatyti iki vartotojo, mokslininkų duomenimis, reikėtų dvigubai daugiau energijos,“ – sakė J. Volček.
Pasak organizacijos „Žaliasis taškas“ vadovo Kęstučio Pociaus, vos viena diena sutrumpėjęs maisto galiojimas jau reiškia išaugusias CO2 emisijas – nes pūvančios maisto atliekos taip pat yra didžiulis jų šaltinis.
„Vienoje konferencijoje, kur man teko lankytis, iš tiesų įsižiebė arši diskusija: ar geriau daugiasluoksnė pakuotė, ilgiau sauganti maisto produktą, ar vienasluoksnė, kurią lengviau perdirbti, tačiau tokiu atveju produktas turi trumpesnį galiojimo terminą? Vienareikšmio atsakymo taip ir neprieita,“ – sakė Kęstutis Pocius.
Popieriaus ir plastiko derinys rūšiuotojus varo iš proto
„Ecoservice“ atstovė Jurgita Nacevičienė teigė, jog jos atstovaujama įmonė gauna tonas spalvingų pakuočių atliekų – vien plastiko yra 12 rūšių.
„Plastiko mišinio ir kombinuotos pakuotės, pažymėtos skaičiais 7, ir didesniais nei 90 yra praktiškai neperdirbamos. Tačiau ir dalis lyg ir lengvai perdirbamų PET pakuočių perdirbėjų nepasiekia ir tam yra priežasčių. Dėl specifinių perdirbimo technologijų, PET pakuotės turi būti papildomai išrūšiuojamos pagal spalvas, skaidrumą, sienelės storį, kartu turi būti surinktas pakankamai didelis jų kiekis. Daliai perdirbtų pakuočių rinkoje tiesiog nėra paklausos, todėl perdirbėjai jų iš mūsų neperka. Geidžiamiausia – skaidri ir vienasluoksnė pakuotė. Vis tik parduotuvėse gamintojų pakuotės kaip tik stengiasi „rėkti“ pirkėjams, vilioti spalvomis. Paruošti perdirbimui sudėtinga ir mažesnes nei 6 cm pakuotes. Tokių pakuočių paruošimas perdirbimui neapsimoka, todėl jos keliauja į jėgaines deginimui. Iš tiesų lengviausia perdirbti (ir tai galima daryti nesuskaičiuojamą kiekį kartų) – metalinę pakuotę. Bet jų rinkoje yra mažiausiai,“ – perdirbimo užkulisius atskleidė J. Nacevičienė.
Ji taip pat atkreipė dėmesį į nedideles plastiko pakuotes, kuriose plastiko ir popieriaus svoris yra panašus, pavyzdžiui, jogurto indelis su popieriaus apvalkalu ar plastikiniai maišeliai, kuriuos viršuje laiko kartono dvilapis. Popierius mums iškart asocijuojasi su kažkuo, kas yra mažiau taršu, jį maloniau paliesti, tad toks produktas iškart nutildo sąžinės priekaištus. Tačiau iš tiesų tokia pakuotė tampa sudėtine.
J. Nacevičienė pasakojo, jog perdirbėjai bandė sugalvoti įvairiausių būdų jai perdirbti, tačiau iš visų pastangų išeina tik plastiko ir popieriaus košė. Vienintelis veiksmingas būdas būtų įdarbinti žmogų, kuris tiesiog visą darbo dieną luptų popierinę dalį nuo plastiko indelių. Tam, kad sukauptų vieną krovininį furgoną perdirbamų žaliavų, jis taip dirbti turėtų ... dvejus metus.
Taigi tai, kas parduotuvėje gali pasirodyti kaip tvari pakuotė, iš tiesų kuria papildomas problemas ir galiausiai yra pasiunčiama į atliekų deginimo gamyklą.
Ateitis – pakuotė iš dumblių, krakmolo ir daugkartinių buteliukų sistema
O kokius sprendimus gamta verslininkams iš tikrųjų galėtų padėkoti? I. Budraitė primena „Notpla“ – turbūt didžiąją dalį žiniasklaidos apskriejo startuolio pasiūlymas skysčius pakuoti į membraną, pagamintą iš valgomų jūros dumblių. Taip supakuotas, pavyzdžiui, vanduo atrodo it didelis vandens lašas. Šiuo metu įmonė išbando sprendimą tokiu būdu supakuoti maisto padažus.
Dar vienas sprendima – tai kietieji šampūnai, plaukų kondicionieriai. Tokius Lietuvoje gamina kompanija „Solidu“. Ir nors tokiu būdu jau sutaupoma nemažai plastiko buteliukų, „Solidu“ kūrėjos žengė dar vieną žingsnį – jų pusapvaliai šampūnai pakuojami į anglies, bambuko drožlių ir krakmolo pakuotę, kuri tikrai yra kompostuojama ir gali suirti netgi užkasta jūsų auginamos gėlės vazone.
Aplodismentų nusipelno ir kompanija „Loop“, bendradarbiaujanti su įvairiais gerai žinomais prekės ženklais (pavyzdžiui, skalbimo priemonių „Tide“). Šių gamintojų produkcija tiesiog pakuojama į metalinę, stiklinę ar plastikinę, tačiau ne vienkartinę pakuotę pakuotę. Tokį produktą nusipirkę parduotuvėje jį naudojate, o pabaigę pakuotę grąžinate į specialias dėžes parduotuvėje ir atgaunate užstatą.
Mokestis už neperdirbamas pakuotes – jau kitąmet
Įdomu tai, jog gyrimąsis apie savo žalumą jau netrukus taps reglamentuojamas... įstatymu. Pagal Europos Sąjungos numatytą „Žaliojo kurso“ politiką, atsiras dokumentas, kuriame bus aiškiai apibrėžta, kokia gi veikla ar įmonės veiksmai laikomi „žaliais“. Tokiu būdu ir pati ES imasi kovoti su „žaliuoju smegenų plovimu“.
Negana to, nuo 2022-ųjų gamintojai ir importuotojai Lietuvoje privalės mokėti papildomą mokestį už neperdirbamą pakuotę. Pasak „Žaliojo taško“ direktoriaus Kęstučio Pociaus, akivaizdu, jog pakuoti savo produktus į neperdirbamą medžiagą taps vis labiau skausminga finansiškai.
