Gamintojai priklauso 70 prekės ženklų, tarp jos produktų yra ir lietuviams pažįstamas „Zewa“ tualetinis popierius, „Libresse“ moterų higienos priemonės, „Libero“ kūdikių sauskelnės ir kt. „Essity“ pasirašė sutartį su pirkėju, o sandorį jau patvirtino Rusijos valdžios institucijos. Sandorį tikimasi užbaigti 2023 m. antrąjį ketvirtį, – sakoma bendrovės pranešime.
Kas pirks Švedijos bendrovės verslą Rusijoje, nenurodoma. Švedijos gamintojas šalyje turi tris gamyklas: vieną Svetogorsko mieste, Leningrado srityje, ir dar dvi – Sovetske ir Veneve, Tulos srityje. Iš viso jose dirba 1,3 tūkst. darbuotojų.
„Essity“ iš Rusijos rinkos pradėjo trauktis praėjusių metų balandį. 2022 m. bendrovė nurašė Rusijos turto už maždaug 1,7 mlrd. švediškų kronų (6,8 mlrd. rublių). Bendrovės grynoji apyvarta pernai sudarė 2 proc. visos grupės apyvartos. Gamintojas nesitiki, kad pasitraukimas iš Rusijos turės didelės įtakos jo pelnui.
Kovo pabaigoje laikraštis „Financial Times“, remdamasis informuotu šaltiniu, rašė, kad maždaug 2 000 užsienio bendrovių pateikė vyriausybinei komisijai paraiškas parduoti Rusijos verslą. Pasak laikraščio pašnekovo, komisija posėdžiauja tris kartus per mėnesį ir per vieną posėdį išnagrinėja ne daugiau kaip septynias paraiškas. Jei toks tempas išliks, prireiks beveik aštuonerių metų, kol Rusijos finansų ministerijos komisija išnagrinės jau pateiktas paraiškas.
Prasidėjus karui Ukrainoje, vyriausybė apribojo galimybę užsieniečiams parduoti įmones Rusijoje. Valdžios institucijos įpareigojo užsienio bendroves iš „nedraugiškų“ šalių sumokėti įmokas į biudžetą parduodant Rusijos turtą. Jų dydis – ne mažiau kaip 10 proc. šalies sandorio vertės. Tuo pačiu metu, jei įmonė parduoda verslą su nuolaida, kuri sudaro 90 proc.nepriklausomo vertinimo metu nustatytos vertės, mokestis padidėja iki 10 proc. visos parduoto turto kainos.
