Skatina atsigręžti į žiedinės ekonomikos principus
Lietuvos ir viso pasaulio ekonomika ilgą laiką veikė pagal principą „pagaminau, suvartojau, išmečiau“, kai gaminiai virtę atliekomis keliaudavo tiesiai į sąvartynus, o ne į perdirbimo įmones. Ši praktika, ekspertų teigimu, dabar kaip niekada atsispindi pasauliniu mastu ir reikalauja kryptingų veiksmų.
„Šiuo metu tarp Jungtinių Amerikos Valstijų ir Japonijos tyvuliuoja „plastiko sriubos sala“, susidariusi iš vandenyno srovių atnešamų šiukšlių, kurių didžiausią dalį sudaro plastikas. Šios salos dydis nuolat kinta, kartais jis yra prilyginamas Prancūzijos plotui“, – neperdirbamo plastiko žalą aplinkai įvardija „Žaliosios politikos instituto“ prezidentas Remigijus Lapinskas.
Tarptautinės audito ir mokesčių konsultavimo kompanijos KPMG patarėjo Dainiaus Pupkevičiaus teigimu, remiantis naujausiais duomenimis, europiečiai kasmet išmeta nesuskaičiuojamus kiekius plastiko atliekų, o tik 31 proc. visų Europoje surinktų atliekų yra siunčiama perdirbti – likusi dalis sudeginama arba nuvežama į sąvartynus.
„Verslas visoje Europoje, o kartu ir Lietuvoje, ieško būdų, kaip sumažinti naudojamo plastiko kiekius bei paversti jį antrinėmis žaliavomis. Paieškų variklis – nekainuojanti arba minimaliai kainuojanti žaliava, kurios kiekiai šiandien yra neriboti. Šio proceso konsolidacijai reikalingos vieningos gairės, nurodančios privačiajam sektoriui teisingą kryptį“, – kalba D.Pupkevičius.
Reaguojant į esamą situaciją, vis didesnis valdžios bei verslo atstovų dėmesys krypsta į žiedinės ekonomikos principus, kurie, pasak ekspertų, leidžia išteklius bei atliekų sąnaudas sujungti į uždarą energijos bei medžiagų grandinę. Šiame procese produktų ir medžiagų vertė yra išlaikoma kaip įmanoma ilgiau, o atliekos ir žaliavos sumažinamos iki minimumo.
2018 m. gegužės 30 d. Europos Komisijos priimtame naujausiame žiedinės ekonomikos pakete yra įtraukta pirmoji Europos lygmens strategija dėl plastiko, kuria siekiama, kad visos ES rinkoje esančios plastikinės pakuotės iki 2030 m. taptų perdirbamos, būtų mažinamos vienkartinio plastiko apimtys bei ribojamas tyčinis mikroplastikų naudojimas.
Žvilgsnis į Lietuvą: adaptacija versle
ES šalys, tarp jų ir Lietuva, mažais žingsniais yra pratinamos prie ambicingų žiedinės ekonomikos tikslų ir ES plastiko strategijos. Ekspertų teigimu, Lietuvos pramonės laukia dideli pokyčiai, todėl įmonės, norėdamos užimti lyderiaujančias pozicijas rinkoje, turi prisitaikyti prie diegiamų naujovių, nes jų vietą greitai gali užimti pažangesnius sprendimus taikančios bendrovės.
Kauno Technologijos Universiteto Aplinkos inžinerijos instituto docentas, Pakavimo inovacijų ir tyrimų centro vadovas Visvaldas Varžinskas teigia, kad verslui skirtingai reaguojant į plastiko sektoriaus permainas, įmonėms reikia laiko adaptuotis prie besikeičiančios rinkos situacijos.
„Dalis pramonės įmonių keitė savo pakuočių sistemas, kiti verslo atstovai ieškojo sprendimų, kaip pakuotes pakeisti į daugkartines, sutaupant kaštus ir sumažinant atliekų kiekius. Tačiau, be abejonės, buvo ir tokių įmonių, kurios laukė, tikėdamos, kad situacija nesikeis ir pokyčių nesiekė“, – pasakoja V.Varžinskas.
Specialistai pastebi, kad nemaža dalis įmonių jau keliauja teisinga kryptimi ir diegdamos modernias perdirbimo technologijas stengiasi užtikrinti kokybiškus antrinės žaliavos srautus. „Žaliosios politikos instituto“ prezidentas R.Lapinskas teigia, kad Lietuvoje yra virš 30 įmonių, tokių kaip „Plasta“ ar „Somlita“, kurios turi teisę perdirbti plastikines pakuotes.
KPMG patarėjas D.Pupkevičius pastebi, jog prie laukiančių pokyčių privačiajam sektoriui prisitaikyti padėtų sugriežtintų kontrolės sistemų įdiegimas. Nors verslas to dažnai baiminasi, šie veiksmai, eksperto teigimu, yra itin svarbūs.
„Tokių sistemų, kaip vieningos gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinės sistemos (GPAIS), diegimas ir audito taikymas verslo sektoriuje yra būtinas, norint tinkamai užtikrinti stebėsenos procesą“, – pabrėžia D.Pupkevičius.
Teigiamai paveiks ir verslą
Pastebima, kad ES plastikų strategijos įgyvendinimas bei žiedinės ekonomikos tikslų pasiekimas gali turėti teigiamą efektą verslo sektoriui. V.Varžinskas akcentuoja, kad aktyvesni veiksmai plastiko perdirbimo sektoriuje padėtų sukurti naujas darbo vietas ir atvertų didesnes investavimo galimybes.
„Prognozuojama, kad ekologiškų pramonės šakų rinka per artimiausią dešimtmetį išaugs dvigubai, o tai džiugi žinia toms bendrovėms, kurios jau pirmauja perdirbimo ir efektyvaus energijos vartojimo srityse“, – teigia V.Varžinskas.
Ekspertas taip pat pabrėžia, kad pramonės įmonės turi aktyviai ruoštis pokyčiams, kurie, pirmiausia, bus susiję su pakitusiu požiūriu į gamybos procesus, gaminių ir paslaugų sistemas. Veiksmingai išteklius naudojančios ekonomikos privalumus jaus daug sektorių, o ypač – aplinkosaugos technologijų ir paslaugų sektoriai, kuriuose užimtumas ES šalyse kasmet auga po 3 proc.
Pasak specialistų, nors Lietuva dar blaškosi teisiniuose reikalavimuose ir strateginiuose sprendimuose, įvedus tinkamą reguliacinę sistemą, priėmus teisingus sprendimus pakuočių medžiagų parinkimo ar projektavimo etapuose, minimizavus pakuočių medžiagos kiekį bei pasiekus ekologinį efektyvumą būtų galima ženkliai priartėti prie žiedinės ekonomikos įgyvendinimo.