Galima skaičiuoti vien pastaraisiais metais čia besikuriančias naujas įmones. Daugelis jų gali pasigirti aukščiausios kokybės produktais, naudojamomis naujausiomis gamybos technologijomis, aukšta darbuotojų kvalifikacija. Šiaulių pramonės virsmą gerai iliustruoja oro uostas – buvęs pusiau slaptas sovietinės kariuomenės objektas šiandien yra tapęs ne tik moderniausiu NATO centru, bet ir sėkmingai plėtoja komercinę veiklą.
Kokias pamokas verta išmokti ir kitiems šalies regionams?
Pandemijos metai privertė sunerimti daugelį regiono verslo įmonių ir inžinerinė pramonė buvo viena iš tokių. Dabar jau su šypsniu galima prisiminti pirmojo karantino istorijas, kai iš pradžių teko teoriškai mokytis, kas tas koronavirusas, o paskui jau susidurti asmeniškai akis į akį. Tačiau sprendimus visada galima rasti, o inžinerinėje pramonėje jie visada spartesni, nes čia viskas, kiek įmanoma, skaitmenizuota ir automatizuota. Pavyzdžiui, šiuo metu „Baltik vairas“ dirba penkios gamybos linijos, buvo imtasi visų prevencinių priemonių, bet tik nuolatinis darbuotojų testavimas padėjo suvaldyti viruso protrūkį. Neabejotinai tai yra raktas, užtikrinantis darbuotojų saugumą ir įmonės stabilumą.
Praėję metai Lietuvos inžinerinei pramonei buvo iš esmės sėkmingi – eksportas, nepaisant pirmojo karantino pauzės, augo 1,4% ir pasiekė 3,40 mlrd. eurų. Šiauliuose įsikūrusioms įmonėms rezultatai skirtingi. Pavyzdžiui, pagal Lietuvos statistikos departamento kaupiamus šalies duomenis metalo gaminių (išskyrus mašinas ir įrengimus) eksportas augo netgi sparčiau – ūgtelėjo 5,6 proc. Tačiau mašinų ir įrangos, variklių, priekabų ir puspriekabių eksportas menko dešimtadaliu. Pridėję plastiko gaminius, kurių eksportas augo 2,9 proc., gausime pagrindines inžinerinės pramonės kryptis Šiaulių mieste.
Žadamos naujos investicijos nėra atsitiktinumas – štai neseniai Šiaulių pramoniniame parke pasirašyta investicijų sutartis su viena inžinerinės pramonės įmone dėl plėtros, taip pat sudarytos dar kelios sutartys dėl naujų investicijų. Jau anksčiau skelbta, kad plėtrą planuoja ir Šiauliuose veikiančios plastiko, metalo apdirbimo įmonės.
Nuosekli pramonės įmonių plėtra būtų neįmanoma be deramo savivaldybės įsitraukimo. Dar 2019 metais parengta Šiaulių miesto ekonominės plėtros ir investicijų pritraukimo strategija daug dėmesio skiria išmaniajai pramonei, robotizacijai, aukščiausiems gamybos standartams. Kodėl tai naudinga miestui? Lyginant darbuotojų darbo užmokestį, tai inžinerinės pramonės įmonėse jis tikrai didesnis, nei vidutinis. O kur dar įmonių mokami mokesčiai, išlaidos infrastruktūros plėtrai, parama įvairioms bendruomenių iniciatyvoms.
Jeigu sovietinis palikimas Šiauliams iki šiol leidžia siūlyti aukščiausios kompetencijos darbuotojus, tai inžinerinių jaunimo žinių ugdymas yra naujas šių dienų iššūkis.
Jeigu šių metų pradžioje išnuomotas paskutinis sklypas Šiaulių pramoniniame parke, tai laisvų sklypų lengvatinėmis sąlygomis dar yra laisvojoje ekonominėje zonoje. Oro uosto teritorijoje kaip tik kuriamas ekonominės veiklos centras, jo galimybes jau nagrinėja keli potencialūs investuotojai.
Tačiau sklypai ir infrastruktūra – tik pirmasis lygties kintamasis. Ne ką mažiau svarbus yra žmogiškųjų išteklių klausimas. Ir jeigu sovietinis palikimas Šiauliams iki šiol leidžia siūlyti aukščiausios kompetencijos darbuotojus, tai inžinerinių jaunimo žinių ugdymas yra naujas šių dienų iššūkis. Skaičiuojama, jog trūkstamų aukštos kvalifikacijos specialistų sąraše inžinierinės profesijos sudaro daugiau kaip 40 proc. Kaip padengti šį trūkumą? Juk dėl darbuotojų tenka konkuruoti ne tik Šiauliuose, gal net dažniau – su Kauno, Klaipėdos ir net Vilniaus įmonėmis.
Inžinerinė pramonė aktyviai dalyvauja prisidėdama prie vieno iš tokių sprendimų. Tai šalia buvusio Šiaulių universiteto, o dabar Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos besikuriantis STEAM projektų centras. Moksleiviams ir ne tik jiems skirtas tiksliųjų mokslų centras leis ieškoti naujų būtų sudominti Šiaulių regiono moksleivius inžinerijos galimybėmis, susipažinti ir įtraukti į iš esmės neribotų galimybių inžinerijos pramonę.
Žilvinas Dubosas, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos (LINPRA) prezidiumo narys, „Baltik vairas“ gen.direktorius
