15min jau skelbė, kad knygos „Kabinetas 339“ reklama, kurioje paminėtas asmens, einančio premjero pareigas, vardas ir pavardė, pažeidė Reklamos įstatymą, įvertino Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT). Portalui 15min skirtas įspėjimas.
„Atsižvelgiant į tai, jog vertinamoje reklamoje buvo aiškiai girdimas pareiškėjo vardas ir pavardė, VVTAT komisija konstatavo, kad UAB „15min“ nesilaikė Reklamos įstatymo reikalavimų ir be sutikimo naudojo reklamoje asmens duomenis“, – rašoma tarnybos pranešime.
D.Radzevičius: ar ši valdžia tarnauja mums ir mes turime teisę ją kritikuoti, ar vis tik ta teisė mums ribojama?
Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius vertina, kad ginčas dėl knygos „Kabinetas 339“ reklamos yra konstitucinio lygmens, ir ne Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba turėtų tai spręsti. Sprendimą įspėti 15min dėl knygos reklamos jis vadina „abejotinos kokybės ir labai abejotino nepriklausomumo“.
„Pasakyčiau, kad apskritai šitas ginčas yra konstitucinio lygmens. Ar valdžia mums tarnauja ir mes turime teisę ją kritikuoti, visokiausiomis formomis, tame tarpe net ir reklamuodami savo kritinius straipsnius, laidas, knygas, ką tik nori, ar vis tik mums ta teisė ribojama? Aš dėl to galvoju, kad tai yra konstitucinio lygmens ginčas, ir tai ne VVTAT spręsti“, – įvertino D.Radzevičius.
Anot jo, sprendimas vartotojus ne apgynė, o nuskriaudė.
„Iš VVTAT pavadinimo sprendžiant, jos tikslas ginti vartotojus, ar ne? Mano giliu įsitikinimu, jei mes kaip vartotojai negausime kokia nors atraktyvia forma žinios, kad apie valdžios žmones yra sukurta knyga, laida, to negalima bus reklamuoti su jų balsais ar vaizdais, tai vartotojai bus nuskriausti šio sprendimo, tikrai nebus apginti jų interesai. Jei ir apgintas čia kieno nors interesas, tai kažkoks privatus premjero interesas“, – 15min teigia D.Radzevičius.
Jį stebina, kad VVTAT gina „viešo asmens pseudo privatumą, nes nei atvaizdas, nei viešai pasakyta kalba ar vardas ir pavardė niekaip neįtelpa į privatumo rėmus tokio aukšto rango žmonėms“.
„Žinant, kad tarnyba nevertino net turinio – jie nežiūrėjo esmės, apie ką čia yra kalba. Sprendimas, kuris priimtas kažkuria prasme žiūrint pro pirštus. Na, tai mano galva, čia nelabai argumentuotas ir negilus, paviršutiniškas sprendimas“, – teigia D.Radzevičius.
Jis laikosi nuomonės, kad sprendimas turėtų būti skundžiamas teisme, kur būtų galutinai suformuotas precedentas.
„Aš net nesitikėjau, kad galėtų būti priimtas toks sprendimas – įspėjimas: viešai nenaudokit premjero vardo ir pavardės. Na, aš nematau tokio sprendimo logikos. Jei jau čia buvo baisus pažeidimas, kad premjerą nuskriaudė šiuo atveju kolegos žurnalistai, tai ką reiškia tas įspėjimas, dėl ko įspėjat? Kad ateityje to nedarytų? Tai čia būtinai reikia skųsti, vienareikšmiškai, ir dėl precedento. Nes kitu atveju išeis, kad VVTAT taps viešų asmenų gynimo nuo viešumo institucija“, – sako D.Radzevičius.
Dar jis suabejojo, ar tarnyba apskritai priėmė nepriklausomą sprendimą.
„Ši tarnyba yra pavaldi Teisingumo ministerijai, vienai iš Vyriausybės sudedamųjų dalių, greičiausiai čia yra problema. (…) Jei Teisingumo ministerija viena iš Vyriausybės dalių, o Vyriausybei vadovauja premjeras, o ministerijai pavaldi institucija priima tokį sprendimą, tai aš matau čia problemą, ar nereikėtų tos tarnybos statusą keisti, kad ji būtų nepriklausoma. Kol nepasisakys teismas, mano asmenine nuomone, šitas tarnybos sprendimas yra labai abejotinos kokybės ir labai abejotino nepriklausomumo“, – kalbėjo D.Radzevičius.
Andrius Vaišnys: „Įdomus cenzūros precedentas“
Vilniaus universiteto Politinės komunikacijos katedros profesorius Andrius Vaišnys feisbuke pasidalino nuomone, kad formuojamas „įdomus cenzūros precedentas“.
„Žinoma, reklamos teisė pagrįstai numato prievolę atsiklausti asmens dėl jo atvaizdo ir vardo naudojimo. Juolab kad būtų keista, jei, tarkime, reklamuojant muilą būtų rodomas kuris asmuo be jo sutikimo, nepriklausomai nuo to – žinomas ar ne. Reklamai paprastai vertinama kaip atskiras kūrinys. Tačiau kai produktas ir jo reklama yra iš esmės susiję? Klausimas ne apie muilą. Todėl tai yra verta diskusijos tema – tikriausiai ne vien, bet ir teisininkų. Mes galime, remdamiesi tokiu precedentu, įsivaizduoti: štai išeitų, pavyzdžiui, lietuviškai Jenso Hovsgaardo knyga apie „šnipus, atplukdytus atšilimo“, t.y. apie NordStream aferą, labai rekomenduočiau).
BET jei leidėjas ją reklamuotų, jis vaizdo ir garso reklamoje turėtų nuslėpti, kas susitinka Amsterdame, gėjų klube: „atvažiuoja, tarkime (manykime), Rusijos prezidentas, o ten – manykime (gal) – jo laukia buvęs Vokietijos kancleris..?“ Ir šiukštu negalėtų rodyti nei Putino, nei Šrioderio veidų... be jų atsiklausimo.
Ką gi. Jei tokia teisė.
Šiuo, lietuvišku atveju – kaip ir institucija pabrėžia – nevertintinas knygos turinys (knyga, beje, ir neturi išsamios recenzijos), tik reklama. O ką kita gali vertinti? Bet ryšys tarp produktų akivaizdus. Todėl akivaizdu, kad teisė, perskaityta paraidžiui, sukuria precedentą knygų ir filmų reklamos rinkoje griežtai atskirti kūrinį nuo jo reklamos.
Norėčiau manyti, kad teisė turi logikos pamatą“, – komentaru pasidalijo A.Vaišnys.
Premjeras sureagavo į palankų VVTAT sprendimą ir svarsto kreiptis į teismą dėl knygos turinio, penktadienį pranešė ELTA.