G.Kalnius, sodybos ūkvedys ir savininkas, 15min pasakojo, kad Barkelių kaime jis su šeima pradėjo kurtis maždaug prieš 20 metų. Tuomet jam pažįstami pasiūlė įsigyti visiškai apleistą sklypą, kuris tęsėsi nuo ežero iki prie dabar stovinčių namelių gale esančios kanalo ir eglių linijos.
„Po to ir prasidėjo, pirkom tą, aną, žemes, mišką. Statėm, būrėm, kūrėm“, – nedaugžodžiavo jis.
Per porą metų teritoriją jis išvalė, pastatė pirmą pavėsinę, kiek vėliau – pirmą namelį, kuris stovi iki šiol. Bėgant laikui buvo nupirktas sklypas kitoje medžių pusėje, su tvenkiniu ir senų sugriuvusių namų pamatais. Sodyba išsiplėtė į pusę, kur įsikūrė sodybos savininkų namas.
Neauksinis švenčių verslas
Prieš pat krizę G.Kalnius su žmona nusprendė sodybą nuomoti didesnėms šventėms bei matė, kad tai būsią auksinis verslas.
„Prieš krizę, pamenu, sakydavo, kad vestuvėms už patalpų nuomą mokėdavo iki 10 tūkst. litų. Auksinis verslas. Metai ir, atrodo, viskas – skolas, paskolas atiduosi ir gyvensi. Tokios kainos vyravo metus, dvejus prieš krizę“, – pasakojo jis.
Tačiau praėjus pusmečiui Lietuvą užklupo 2008-ųjų finansinė krizė. Prieš tai už sodybos nuomą žmonės buvo pasirengę mokėti net 7–8 tūkst. litų, o po to kainos krito iki 600 litų.
„Žmonės pradėjo gerti dar daugiau nei iki krizės, bet už nuomą nemokėjo tokių pinigų“, – prisiminė pašnekovas.
Be to, G.Kalniaus teigimu, jam buvo nepriimtina balių kultūra, kai susirinkę žmonės ne tik nepaiso savininkų norų, bet ir gadina turtą. Anot jo, blogiausia šventė Lietuvoje – giminės susitikimas.
„Visi dalijasi, sprendžia, kieno mašina, kieno arkliai, kieno traktorius geresnis, kas mišką, žemės nupirkę, kokį namą, kieno žmona gražesnė. Tai yra pats baisiausias balius Lietuvos. Aš to neapsikenčiau. Kai pavakariais žmonos išvažiuoja, vyrai lieka gerti, ateini, o terasa apvemta. Galvoju, už ką turiu visą savaitę dirbti, o savaitgaliais žiūrėti, kaip mano turtą niokoja“, – sakė jis.
Gyvenimą pakeitę kilmingi fryzai
Atsisakius šio verslo, iki 2015 metų sodyboje savininkas tiesiog gyveno. Tačiau viskas apsivertė aukštyn kojomis, kai jo valdose atsirado žirgų.
„Apie 2014 metus pas mus atsirado du arkliukai žemaitukai. O po to galvoju, kam man laikyti tuos žemaitukus, reikia gražaus, kaip „Zoro“ filme. Sužinojau, kad yra tokia fryzų veislė“, – pasakojo jis bei pridūrė, kad pirmą kartą ant žirgo užlipo eidamas 45-us metus.
Juodus, įstabaus stoto Fryzų veislės žirgus G.Kalnius parsivežė iš Olandijos. Sodybos savininko teigimu, juos rinkosi pagal charakterį ir išvaizdą.
„Jie ramūs, gražūs, malonu joti, nesiplėšo, nesidrasko. 5 metų vaikas, mokantis joti, gali sėsti ir keliauti“, – savo auginamus žirgus, kurie išsiskiria nuostabaus grožio ilgais juodais karčiais bei vešliomis uodegomis, gyrė pašnekovas.
Atsigabenęs žirgus, G.Kalnius kelis pabandė parduoti, tačiau nesėkmingai. Tiesa, kitąmet kumeliukus pavyko perduoti naujiems savininkams, o už vieną, anot jo, galima gauti nuo 3–4,5 tūkst. eurų. Tiesa, jis pripažįsta, kad didžioji dalis gyvūnų iškeliauja į užsienį.
„Gana sėkmingai pardavėme pirmus keturis, kitais metais vėl. Po to žmonės pradėjo prašyti pajodinėti, pažvejoti, nakvynės prašyti, nes turėjome pirtelę. Taip ir užsisuko ratas“, – 15min tikino jis.
Nuo namelių nuomos iki miego su bitėmis
Nuo 2016 metų sodybos savininkai pradėjo nuomoti pirmąjį namelį ir teikti paslaugas su žirgais. Dabar galima ne tik juos nusipirkti, bet ir pajodinėti mišku, surengti fotosesiją, net kartu įlipti į vandenį.
Dar po metų šeima nusprendė plėsti verslą ir pastatyti dar kelis papildomus poilsio namelius, kurių šiuo metu yra trys.
Dar po metų nuspręsta pastatyti bičių terapijos namelį, kuriame galima tiesiog gulėti ir girdėti, kaip po jumis dūzgia tūkstančiai bičių.
PLAČIAU APIE TAI SKAITYKITE: Į Kretingą – prisnūsti ant bičių spiečiaus
Iškėlė namelį į medį
O šiemet į veiklą įsitraukė ir jo sūnus, taip pat vardu Giedrius, kuris sumanė medžiuose pakalbinti palapinę.
„Jis pažiūrėjo, kad tai labai populiaru Anglijoje, kur rezervuota vos ne po pusę metų į priekį. Išanalizavo, pažiūrėjo, suprojektavo, pagamino ir pastatė. Kovą sugalvojo, sėdo projektuoti. Dabar pastatėme vieną eksperimentinį. Vieni žmonės susigundė sau nusipirkti. Tokia palapinė Anglijoje kainuoja 22 tūkst., dar 3 tūkst. pastatymas. Mes planuojame pardavinėti maždaug už 20 tūkst. eurų“, – apie sūnaus projektą pasakojo jis.
Šis namelis medyje išties atrodo įspūdingai. Rutulio formos namelis palapinė iškeltas į 3,5 metrų aukštį ir ją laiko virvės, kurių kiekviena išlaiko po 2 tonas. Greta įrengta terasa, kurioje yra kepsninė, virtuvėlė, netgi lauko dušas bei iš virvių suformuotas hamakas, iš kurio atsiveria žirgų ganykla.
Dviem žmonėms parą apsistoti čia kainuoja 100 eurų.
„Neprašysi juk Lietuvoje kaip Anglijoje po 350 svarų ir ne mažiau trijų parų. Šie nameliai skirti žmonėms, kurie nori egzotikos, pabėgti nuo kažko, pailsėti“, – sakė G.Kalnius.
Kol kas šeima pastatė vieną eksperimentinį namelį, bet kitąmet, jei pasiteisins, miškelyje gali iškilti dar dvi ar trys palapinės.
Pasikeitė lankytojai
G.Kalnius pastebi, kad šiemet turistas kiek kitoks. Visų pirma, labai smarkiai sumažėjo apsistojančių ilgesniam laikui, daugiausia iki 3 dienų. Taip pat, kadangi vieši trumpiau, žmonės aplinkui ir nevažiuoja.
„Šiemet važiuoja vietinis turistas, kuriam jokie muziejai, jokie takai neįdomūs. Atvažiuodavome, tai siųsdavome į japonišką, mitologinius parkus, Akmenų muziejų, vienuolyną, Gintaro muziejų, Dreverną. Į viską aplinkui. Turime susirašę sąrašą objektų 50 kilometrų spinduliu, kad žmogus galėtų išvažiuoti ir grįžti. Šiemet tokių nėra, neįdomu tas absoliučiai.
Pernai, kurie atvažiuodavo ilgesniam laikui, jie visi važiuodavo. Dabar ilgiausias apsistojimas – trys dienos“, – apibendrino G.Kalnius.
