Kriptovaliutų kasimo verslo užkulisius atskleidusi, juridinių intrigų kupina, verslininkus, antstolius bei teisininkus išpūsti akis ne sykį privertusi byla.
Taip būtų galima apibūdinti išnarpliotą civilinį ginčą, kuriame linksniuota „kriptogalą“ priėjusio kriptomilijonieriumi vadinto Pauliaus Aršausko pavardė. Ir kurio teisminė baigtis nesukėlė euforijos nė vienai (iš keturių) bylos šalių: abu ieškovai bylą pralaimėjo, vienas atsakovų gavo teismo niuksą už neadekvatų priešieškinį, o kitas – morališkai ir finansiškai skausmingą pamoką apie bylinėjimosi išlaidų skaičiavimą drakoniškais tarifais: trijų puslapių raštas neturėtų kainuoti kelių tūkstančių eurų.
Abu ieškovai bylą pralaimėjo, vienas atsakovų gavo teismo niuksą už neadekvatų priešieškinį, kitas – pamoką apie padorų bylinėjimosi išlaidų skaičiavimą.
Vilniuje išspręsto civilinio ginčo esmė – kam iš tiesų priklauso galingi virtualių pinigų kasimo įrenginiai, už kuriuos pralobti troškę investuotojai yra sumokėję solidžias klasikinių pinigų sumas?
Neapsiėjo be FNTT ir antstolių
Siekiant pasakojimo apie bylą rišlumo, pravartu pavartyti archyvus: neseni, bet jau istoriniai duomenys rodo, kaip rožinė kriptokasėjų vizija tapo niūroka realybe.
Maždaug prieš penkmetį pasaulyje ir Lietuvoje stebėta kriptovaliutų manija pagimdė ir naują verslo segmentą mūsų šalyje – kriptovaliutų išgavimą, vadinamąjį kasimą ir išgavimo pajėgumų nuomą. 2017 m. skambiai viešai skelbta, kad šia veikla Lietuvoje verčiasi su prekės ženklu „Kriptovaliutos.org“ veikianti bendrovė „Ramigna“, kuri, kaip buvo teigiama, valdė didžiausią Lietuvoje kriptovaliutų išgavimo centrą, ir įmonė „Mining Union“, anuomet rašė „Verslo žinios“.
Projekto „Kriptovaliutos.org“ iniciatoriumi pristatytas P.Aršauskas tuomet teigė, kad „Ramigna“ kriptovaliutų išgavimą vykdo jau maždaug vienus metus, o nuomotis kriptovaliutoms išgauti reikalingą techninę įrangą pasiūlė būtent 2017 m. rugsėjį. „Mining Union“ kriptovaliutų išgavimo paslaugas pradėjo siūlyti tų pačių metų gegužę.
Suprasti akimirksniu
- „Kriptovaliutos.org“ nurodė, kad klientai dažniausiai išgauna bitkoinus ir „Ethereum“ valiutą, o „Mining Union“ klientai dažniausiai išgaudavo „Ethereum“ ir „Zcash“ kriptovaliutas.
Tačiau maždaug po metų, 2018-ųjų rudenį, P.Aršausko kriptovaliutų verslas atsidūrė FNTT akiratyje. Tuomet paaiškėjo, kad buvo atlikta 15 kratų, buvo tiriami įtarimai pajamų slėpimu, apgaulingu apskaitos tvarkymu.
Dokumentų poėmiai ir kitų įkalčių „kasimas“ vyko Vilniuje ir Kauno regionuose – bendrovės patalpose, kriptovaliutų kasimo salėje, įrengtoje buvusiame baseine, bendrovės vadovų ir atsakingų darbuotojų gyvenamosiose vietose, taip pat ir naudojamuose automobiliuose.
2018-ųjų rudenį P.Aršausko „kasimo“ verslas atsidūrė FNTT akiratyje, kratos, be kita ko, vyko ir kriptovaliutų fermoje.
Tuo metu jau 2019 m. gegužę investuotojus pasiekė kita niūri žinia – antstoliai parduoda P.Aršausko įmonės „Ramigna“ akcijas. 50 proc. akcijų paketo dalis priklausė „Ramigna“ vadovui Arminui Gužauskui. Antstoliai pardavinėjo ir jo akcijų dalį.
2019 rugpjūčio mėnesį 15min pranešė, kad P.Aršausko puoselėta kriptovaliutų ferma išparduodama varžytinėse. Portale evarzytines.lt buvo paskelbtos pirmosios 220 vnt. elektroninės valiutos kasimo įrenginių komplektų („avilių“) varžytinės. Registrų centro išraše tuo metu jau buvo nurodoma, kad vienintelė „Ramignos“ akcininkė – „Plasta“. Ši plastiko perdirbimu užsiimanti bendrovė tose varžytinėse ir buvo išieškotoja – siekė atgauti bent dalį skolų.
- „Avilį“ paprastai sudaro 6 ir daugiau vaizdo plokščių, sujungtų į pagrindinę plokštę – „avilys“ atlieka skaičiavimus, skirtus kriptovaliutų „kasimui“.
- Varžytinėse buvo parduodamas visas turtas kartu, ir pradinė kaina, kurią už 220 komplektų turėjo pakloti pirkėjas, – 70 400 eurų.
Vis dėlto didžioji dalis AB „Plasta“ patalpose esančių kompiuterių priklausė bendrovės „Ramigna“ klientams, su šia UAB sudariusiems paslaugų teikimo sutartis.
Nepasidavė teisinėms provokacijoms
Naujojoje teismo byloje teisybės ieškojo būtent tokie klientai – mokėję pinigus už „avilius“ o vėliau pasijutę apgauti, kai įranga grąžinta ne jiems, o „Ramignos“ turtą užvaldžiusiems antstoliams bei kreditoriams.
Užbėgant įvykiams už akių – kriptofermos šeimininkų turtiniais pažadais susigundę ieškovai teisme sulaukė juos nuvylusio verdikto. Tuo metu žlugusios „kriptomilijonierių“ kalvės kūrėjams šis teismo procesas, galima teigti, praėjo absoliučiai be jokių finansinių pasekmių. Tačiau ginčas išėjo turiningas, įdomus bei įsimintinas net profesionaliems teisininkams.
Šiame civiliniame mūšyje dėl Vilniuje žlugusios garsios kriptovaliutų kasyklos turto likučių teisėjams teko suvaldyti savotišką „džiunglių kovą“, nepasiduoti provokacijoms bei insinuacijoms.
