„Reklama provokuoja diskusiją visuomenei svarbiais klausimais“
Po sprendimo viešojoje erdvėje imta svarstyti, kas apskritai yra visuomenės moralė, kokios yra žodžio laisvės ribos ir kada ši laisvė turėtų būti suvaržyta.
Žmogaus teisių stebėjimo instituto teisininko Karolio Liutkevičiaus nuomone, tokios reklamos patenka po saviraiškos laisvės apsauga, numatyta Europos žmogaus teisių konvencijoje būtent dėl to, jog jos provokuoja diskusiją visuomenėje svarbiais klausimais.
„Akivaizdu, kad reklamos pašiepiančios ir provokuojančios bei prieštarauja dalies visuomenės įsitikinimams. Tačiau satyros, kaip socialinės kritikos naudojimas, reiškimas nuomonės, kuri ne tik priimtina ar neutrali, bet ir įžeidžia ar sukrečia visuomenę ar jos dalį, yra esminė saviraiškos laisvės dalis, be kurios ši teisė netektų prasmės“, – sakė jis.
Patys užkandinės savininkai su bauda nesutinka ir sprendimą skųs, pabrėždami, jog tai yra saviraiškos laisvės ribojimas. Vienas kavinės įkūrėjų Dominykas Čečkauskas teigia, jog reklama nebuvo skirta įžeisti krikščionių, bet veikiau išsakyti alternatyvią nuomonę apie religiją bei cenzūrą.
Religijos nevengia
Užkandinė garsi ne tik nekonvenciniu interjero dizainu, bet ir drąsiais ir ironiškais pareiškimais bei ypatingai juos garsinančiais politiniais grafičiais. Daugiausiai atgarsio ir netgi tarptautinės žiniasklaidos dėmesio sulaukė Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir JAV prezidento Donaldo Trumpo piešinys ant sienos, primenantis istorinį Berlyno sienos bučinio grafitį.
„Keulė Rūkė“ reklaminėse nuotraukose savo „Facebook“ paskyroje nevengia naudoti ir religinių simbolių – kryžiaus, maldaknygės ar nukryžiuotojo. Būtent pastarieji įrašai papiktino grupę žmonių, kurie kreipėsi į prokuratūrą, kad ši pradėtų ikiteisminį tyrimą.
Prokuratūra tyrimą perleido Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, kuri ir nusprendė, jog buvo pažeistas Reklamos įstatymas. Šis nustato, jog reklama gali būti draudžiama, jeigu joje pažeidžiami visuomenės moralės principai arba niekinami religiniai simboliai.
VVTAT sprendimą remia aiškinimu, jog „Keulė Rūkė“ reklama peržengia moralės ribas, nes religiniai simboliai nepagarbiai naudojami komerciniais tikslais, įžeidžiant tikinčiuosius.
