„Ką matau daugelyje organizacijų? Tai, kad gyvenimas jose dažnai nėra labai geras, o daugybėje organizacijų aplinka yra netgi toksiška. Man įdomu suprasti, kodėl taip yra, ir ieškoti būdų kaip tai pakeisti“, – sako tendencijų stebėtoju organizacijose save pristatantis, beveik 40 metų žmogiškųjų išteklių (HR) srityje įvairiose tarptautinėse kompanijose, kaip „Philips Electronics“, KPMG, „Arcadis“, dirbęs T.Haakas. Jis savo įžvalgomis dalinsis Vilniuje spalio pradžioje vyksiančioje konferencijoje „HR Savaitė Lietuva“.
„Stebuklinga lazdelė“ – atsakomybė
Jo teigimu, tai, kokia aplinka vyrauja organizacijoje, tiesiogiai daro įtaką jos pelnui ir išgyvenimui. O tai, kokia bus aplinka, priklauso nuo žmonių: „HR departamentas nėra stebuklinga lazdelė, kuri išspręstų toksiškos aplinkos problemą.“
Kas ta „stebuklinga lazdele“ galėtų būti? T.Haako teigimu, jokie burtai neegzistuoja, yra faktai, metodologijos, statistikos, technologijos, taip pat supratimas apie organizacijas ir verslus. Tačiau, pabrėžia jis, yra vienas kertinis ingredientas. Tai – atsakomybė.
„Visi turime prisiimti atsakomybę, – sako HR ekspertas. – Sukurti geresnę aplinką visiems yra visų žmonių moralinė prievolė. Klausimas yra, ar mes kuriame aplinką, kurioje žmonės gali atskleisti geriausią save?“
Tendencijos – ne mados, bet organizacijos sėkmės kompasas
Anot jo, norint sukurti geresnę aplinką, ilgalaikis organizacijų tikslas turėtų būti tradicinės vertikalios organizacijų hierarchijos pakeitimas horizontalia. „Tokiam pokyčiui reikalinga transformacija, – sako T.Haakas. – Pandemija kažkiek paskatino tam tikrus pokyčius, tačiau tai buvo labiau adaptacija, tai yra prisitaikymas prie situacijos, o ne transformacija, kuri reiškia daryti kitaip, nei darėme anksčiau.“
Jo manymu, organizacijos turėtų įsisąmoninti ir realiai taikyti HR tendencijas, kurios, pabrėžia T.Haakas, nėra šių metų ar šio sezono mados: „Pagrindinės tendencijos HR srityje nesikeičia kasmet, kaip kokios rūbų kolekcijos, daugelis jų tęsiasi kelis metus, net dešimtmečius.“
Iš nesenstančių tendencijų jis išskiria dvi, kurių nepaisančios organizacijos yra tiesiog pasmerktos išnykti. Visų pirma, organizacijos turi sukurti tikrą įtrauktį. Ne kalbėti apie įtrauktį, ne siekti kažkokių statistinių rodiklių, bet tikrai įsigilinti. „Nepakanka įdarbinti tokį patį procentą vyrų ir moterų, o paskui susirinkimuose neleisti joms drąsiai kalbėti. Nepakanka surašyti gražių lygybę deklaruojančių taisyklių, o kasdienėje veikloje toleruoti diskriminaciją. Reikia tikros įtraukties, nes be jos inovacijos organizacijoje yra tiesiog neįmanomos“, – įsitikinęs HR tendencijų stebėtojas.
Antra, organizacijos turi įsitraukti į kovą už kažką svarbesnio nei tik pelnas. „Jei kovojate tik dėl pelno, jau esate beverčiai, – teigia T.Haakas. – Ar darome geriausius dalykus mūsų klientams, mūsų verslo aplinkai,
visuomenei, tiekėjams, bendruomenei apskritai? Šiandien žmonės vis labiau tikisi, kad organizacijos prisiims atsakomybę ne tik už kokybiškus produktus ar paslaugas, bet ir už aplinką.“
Nori būti prastas lyderis? Užsidaryk stikliniame kabinete
Šiems iššūkiams atlaikyti, anot jo, organizacijose dirbantys žmonės turi jausti, kad organizacijos aplinka alsuoja empatija, gerumu ir laisve. Todėl daugiau kaip keturių dešimtmečių patirtį turinčio T.Haako teigimu, šiandienos lyderystė yra ne vadovavimas iš viršaus, bet dalijimasis lyderyste ir atsakomybe.
„Horizontalią lyderystę turinčios organizacijos yra stipresnės, atsparesnės, inovatyvesnės. Trys dalykai, be kurių šiandienos pasaulyje neišgyvensi“, – sako HR tendencijų stebėtojas.
Jo teigimu, stikliniame kabinete piramidės viršuje užsidarę lyderiai nėra nei kūrybiški, nei įtraukūs, kitaip sakant – yra prasti lyderiai.
„Tam, kad būtum tikras komandos lyderis, kad jaustum klientų poreikius, visuomenės permainas, reikia būti tarp žmonių ir reikia būti geru stebėtoju, geru klausytoju, aktyviu, etišku ir atsakingu“, – reziumuoja T.Haakas.
Šios ir kitos tendencijos žmonių ir organizacijų pasaulyje bus dar plačiau gvildenamos jau spalio 6-7 dienomis Vilniuje vyksiančioje konferencijoje „HR Savaitė Lietuva“, kuri šiemet organizuojama kartu su 30-tuoju tarptautiniu Europos Personalo valdymo asociacijos (angl. European Association for People Management (EAPM)) kongresu. Kas dvejus metus vykstantis išskirtinis Europos personalo valdymo lyderių susitikimas pirmą kartą vyks Baltijos šalyje.
