Antradienį paskelbta, kad dalis šalies ūkininkų turės atkurti per pastaruosius dvejus metus suartas pievas bei daugiametes ganyklas.
Lietuva Europos Sąjungai (ES) yra įsipareigojusi užtikrinti, kad daugiamečių pievų ir ganyklų rodiklis neturi sumažėti daugiau kaip 5 proc., palyginti su referenciniu santykiu. Vis dėlto aiškėja, kad ši riba galimai peržengta dar prieš porą metų.
Tikslesnių detalių dėl to, kiek ūkininkų turės atsėti buvusius plotus, kol kas nėra. Šiuo metu Žemės ūkio ministerija ruošia pievų atkūrimo tvarkos aprašo pakeitimą.
Jame bus detalizuota, kas ir kokius pievų plotus turės atkurti bei kokios finansinės sankcijos bus taikomos, jeigu ūkininkai to nepadarytų. Skelbiama, kad atkuriant suartas pievas bus taikomas proporcingumo principas – visi, per pastaruosius dvejus metus išarę pievas, turėtų atkurti nustatytą procentinę jų dalį.
„2012 m. yra referenciniai metai, kuriais remiantis buvo nustatytas pievų plotas 2015 metams. Skaičiavimas nėra paprastas, EK yra patvirtinusi metodiką, kaip yra kiekvienais metais apskaičiuojamas daugiamečių pievų ir ganyklų plotas. Šiuos skaičiavimus atlieka Nacionalinė mokėjimo agentūra“, – 15min paaiškino žemės ūkio ministro patarėjas Saulius Jarmalis.
Per pastaruosius šešerius metus daugiamečių ganyklų bei pievų plotai šalyje reikšmingai sumažėjo. 2015 m. buvo deklaruotas 647 tūkst. ha daugiamečių ganyklų ir pievų plotas, kuris iki 2021 m. sumažėjo daugiau nei 11 proc. (74 tūkst. ha).
Reikalavimą vadina „pagudravimu“
15min kalbintas Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vadovas Vytautas Buivydas teigė, kad natūralių pievų itin sparčiai sumažėjo po to, kai buvo uždraustas žolės smulkinimas ir paskleidimas tame pačiame lauke – dar kitaip vadinamas mulčiavimu.
Už šienaujamas pievas visi ūkininkai gaudavo išmokas, tačiau nuo šių metų balandžio, siekiant apriboti fiktyvius ūkininkus, dar vadinamus „sofos ūkininkais“, kurių ūkinė veikla apsiribodavo pievos nušienavimu, smulkinimas uždraustas. Pagal naująją tvarką nušienauta žolė turi būti išvežta arba supresuota.
Tai lėmė, kad kai kurie gyvulių neturintys ir žemdirbyste užsiimantys ūkininkai pradėjo pievas arti ir jose auginti žemės ūkio kultūras. Apie tokį galimą posūkį birželio mėnesį įspėjo Lietuvos žaliųjų partija: oficialiame rašte Žemės ūkio ministerijai teigta, kad bus viršytos leistinos pievų suarimo apimtys, o tai grės pareiga valstybei jas atkurti.
„Neturėdami kur dėti nupjautos žolės gyvulių neauginantys ūkininkai šiemet pradėjo masiškai arti daugiametes pievas, įterpdami žolę į žemę. Dėl to kyla grėsmė, kad pievų plotas žymiai sumažės. „Natura 2000“ teritorijose šiuo metu nėra jokių saugiklių pievų suarimui", – rašyta pranešime spaudai. Naujajai tvarkai prieštaravo ir Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA), motyvuodama tuo, kad mulčiavimo kontrolei reikės daugiau resursų, be to, nustatyti patį pažeidimo faktą sunku.
Tokios pat nuomonės laikėsi ir tebesilaiko V.Buivydas. Jis piktinosi, kad ministerija nepaklausė rekomendacijų nedrausti žolės smulkinimo. Anot jo, žala jau padaryta, o naudos iš atsėjamų pievų nebus daug.
„Šiek tiek nesuprantu, kaip galima daugiametę pievą imti ir atkurti. Ji jau yra iš principo sugadinta. Visuomenė, Lietuva, tų pievų nebeturi, o atkūrimas bus po dešimtmečio. Žiūrint ne iš ūkininko pozicijų, o iš visuomenės, tai didelę biologinę įvairovę turinti natūrali žemė“, – komentavo jis.
V.Buivydas pabrėžė, kad ūkininkams dėl pievų ir ganyklų padėties Lietuvoje buvo pateikta tik bendro pobūdžio informacija. „Pagal dabartinį ministerijos pranešimą kyla klausimų, kodėl visuomenei nepateikiama bendra informacija, kiek tokių pievų reikės atstatyti – ar kalbama apie kelis šimtus, tūkstančius ar dešimtis tūkstančių hektarų“, – sakė jis.
Pašnekovas mano, kad Žemės ūkio ministerijos įpareigojimas atkurti natūralias pievas yra šioks toks „pagudravimas“ – plotai formaliai vėl taps pievomis, bet sukels pasekmių ūkininkams.
„Reikia suprasti, kad ūkininkai nebuvo apie tai įspėti. Pasėlius deklaruojant mažomis raidėmis būdavo parašyta, kad pievoms Lietuvoje sumažėjus daugiau kaip 5 proc., ūkininkai įpareigoja jas atkurti. Ūkininkai nebuvo informuoti, kokia ta faktinė situacija. Ministerijos ir NMA nesugebėjo sukontroliuoti, o dabar kentės visi“, – teigė V.Buivydas.
Ministerijos nesusitvarkymą įžvelgia ir Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus. „Įvyko didelis blogumas – per trejus metus pasikeitė keturi ministrų kabinetai su keturiomis komandomis. Vieni įsipareigojo, kitiems vienodai rodė, viskas ėjo blogyn. Dabar atėjome prie ribos, kai jau visai blogai“, – 15min sakė jis.
Vis dėlto Žemės ūkio ministerija su kritika dėl informavimo nesutinka. Ministro Kęstučio Navicko patarėjas Saulius Jarmalis 15min teigė, kad visiems ūkininkams kiekvieno deklaravimo metu primenama, kad savavališkai mažinti pievų ploto negalima.
Ūkininkai galvoja ir apie teismus
V.Buivydas teigė, kad labiausiai dėl to ŽŪM sprendimo nukentės jaunieji ūkininkai. „Jie yra labiausiai pažeidžiami. Jie planavo, kad toje žemėje augins grūdines kultūras ir neturėjo informacijos, kad čia bus galima auginti tik pievą. Jam reikės laikyti pievą, kuri jam neduoda naudos. Tokiu atveju atsiranda rizika nebeįgyvendinti verslo plano, kuriam esi įsipareigojęs. Gali tekti ir grąžinti europinę investiciją, jeigu tokia yra“, – sakė pašnekovas.
Kiek anksčiau šią savaitę apie galimus teismų procesus žiniasklaidai dėl tokio sprendimo kalbėjo grūdininkai. V.Buivydas patvirtino, kad tokių minčių esama ir tarp jo asociacijos narių. Tiesa, kol kas laukiama, kol Žemės ūkio ministerija paviešins daugiau naujosios tvarkos detalių ir skaičių.
Žadama, kad NMA pareiškėjus, kuriems bus nustatyta prievolė atkurti suartas pievas, iki šių metų gruodžio 31 d. informuos asmeniškai.
„Kol nėra sukuriama pasekmių, tol negalima kalbėti apie teismus. Bet iš principo aš neatmetu galimybės, kad jeigu mūsų sąjungos nariai jas pajus, gali prasidėti kolektyviniai ieškiniai valstybei. Jeigu lietuviai nepadės, yra tam tikros Europos institucijos. Bus prašoma teisminio išaiškinimo, kas šioje situacijoje kaltas“, – sakė V.Buivydas.
Norėtų diskusijų ir pereinamojo laikotarpio
Aiškindamas pievų nykimo priežastis, Žemės ūkio rūmų pirmininkas A.Svitojus atskleidė, kad pievų ir ganyklų Lietuvoje mažėja, kadangi ūkininkai vis dažniau atsisako užsiimti gyvulininkyste.
„Parama grūdų ūkiams didesnė, darbo mažiau, o visi nori lengvesnio darbo. Su gyvuliais yra daug vargo, ypač pieno ūkiuose, o parama yra neadekvati. Uždarai pieno ūkį, susiari pievą ir augini grūdus. Apsimoka, neapsimoka, bet gauni išmoką“, – dalies ūkininkų logiką paaiškino jis.
Komentuodamas naująjį ŽŪM planą, A.Svitojus teigė, kad tarp suinteresuotų šalių turėtų būti daugiau diskusijų. „Kiekvienais metais žemės ūkiui iš ES gauname apie 1 mlrd. eurų lėšų, iš jų galima balansuoti paramą be prievartinių dalykų. Jeigu mes per ekoschemas padėsime ūkininkams atitinkamai kompensuodami patiriamus nuostolius, daugiamečių pievų gali atsirasti kad ir du tris kartus daugiau“, – sakė Žemės ūkio rūmų pirmininkas.
Pašnekovas pasisako už pereinamąjį laikotarpį, per kurį žemdirbiai dar kurį laiką galėtų kultivuoti išartas pievas ir perplanuoti savo veiklą. „Pereinamieji laikotarpiai turi būti. Ne taip, kad vieną sprendimą priima ir visi pradeda arti, tada priima kitą ir visi nustoja. Žemės ūkis yra inertinis, čia vyksta biologinis procesas. Ministerija turi kalbėtis ir sutarti, priimti protingus kompromisinius sprendimus. Bet pirma turi būti motyvas, dėl ko mes tai darome“, – teigė A.Svitojus.
Žemės ūkio ministerija tokio varianto nesvarsto. „Ūkininkai, teikdami deklaracijas pasirašė, kad žino, jog sumažėjus pievų plotui daugiau nei 5 proc. nacionaliniu lygiu turės atkurti nurodytą pievų plotą, tai reiškia, kad ardami pievas jie žinojo, kad gali tekti jas atkurti. Dėl to pereinamojo laikotarpio nebus“, – komentavo S.Jarmalis.
Apskritai, A.Svitojaus teigimu, susidariusi situacija gali tapti geru pretekstu platesnėms diskusijoms apie tvaresnę žemdirbystę. Jis ragina pasiremti užsienio patirtimi ir naudotis papildomomis kompensavimo sistemomis, kurios leistų vienos auginamos kultūros laukuose įterpti natūralių plotų.
„Lietuvoje yra mažiau palankių dirbti žemių, kur gali būti pievos. Jeigu tu turi gerą dirvožemį, nebūtina laikyti pievas – dirbi visą žemę, taikai sėjomainą, ji yra ir saugoma ir teisingai naudojama“, – pridūrė jis.
Pievos atsikurs per du dešimtmečius
Ieškant, kas kaltas dėl susidariusios situacijos, pro akis neturėtų prasprūsti faktas, kad per trumpą laiką suartoms pievoms pilnai atsėti prireiks nuo keliolikos iki kelių dešimčių metų. Natūraliose pievose gali būti iki kelių dešimčių augalų rūšių, todėl grąžinti suartą plotą į pirminę būklę nėra lengva.
Žemės ūkio ministerija nurodo, kad pievas reikės atsėti „žoliniais, pievoms ir ganykloms būdingais augalais“, tačiau jų rūšių ir augalų įvairovės kriterijų nekonkretizavo. Pievas išlaikyti reikės ne mažiau kaip penkerius metus.
15min kalbintas Aukštaitijos nacionalinio parko biologinės įvairovės skyriaus vedėjas Tautgirdas Masiulis susidariusią situaciją vertino kaip prastą.
„Nelabai suprantu sprendimo. Pirma leido suarti, o dabar liepta atkurti. Nelabai įsivaizduoju atkūrimo greitu laiku. Įsivaizduokite, įsės kokias kultūrines žoles kelių rūšių – šunažolė, motiejukas ir viskas. Po metų – dvejų ten bus pieva, bet ne tokia, kokia buvo prieš suarimą. Kol susiformuos natūrali pieva turi praeiti maždaug du dešimtmečiai“, – aiškino jis.
„Įsivaizduokite, atvažiuoja traktorius, suaria derlingą sluoksnį ir jis atsiduria 30 cm gylyje. Reikia laiko tarpo, kol iš gretimos pievos atneš vėjas sėklas, susidarys sąlygos gilumoje esančioms sėkloms“, – pridūrė T.Masiulis.
Pašnekovo nuomone, tinkamiausias sprendimas ateičiai galėtų būti apsaugoti tam tikras pievas, bent jau esančias „Natura 2000“ teritorijose.
Tuo tarpu Baltijos aplinkos forumo aplinkosaugos specialistas Justas Gulbinas sakė sprendimą vertinantis teigiamai. „Ilga laiką ši problema nebuvo sprendžiama, galbūt atrodo, kad ji atsirado iš giedro dangaus, nors ji buvo žinoma iš seniau. Pievų intensyviai mažėja, jos yra ariamos, taip prarandame didelę dalį Lietuvos tradicinio kraštovaizdžio ir ekosistemų“, – 15min kalbėjo ekspertas.
Jis nenorėjo spėlioti, kada tiksliai buvo peržengta 5 proc. riba, tačiau teigė, kad pastaraisiais metais aiškiai buvo fiksuojamas pievų ir ganyklų mažėjimas.
Komentuodamas pievų atkūrimą jis sakė, kad, jo žiniomis, valstybinės atkūrimo metodikos nėra. Tačiau metodų paskubinti natūralų atkūrimą esama.
„Dabar pievos bus užsėjamos populiariausių žolių mišiniu ir per tam tikrą laikotarpį natūralės. Neseniai suartoje dirvoje išsilaiko sėklų bankas, tai paspartins procesą. Kitas dalykas – bent jau užsienyje yra taikomos praktikos, kai iš natūralių pievų įvairiais metodais renkamos sėklos ir jos paskleidžiamos atkuriamuose plotuose“, – sakė jis, tačiau kartu pridūrė, kad net ir tokiu atveju atkūrimas truks ne vienerius metus.
Ekspertas pridūrė, kad į problemą galima žvelgti giliau, kaip į aiškios žemės ūkio strategijos trūkumą. „Iki šiol buvo daugiau žiūrima ir remiami intensyvūs monokultūriniai ūkiai. Problema neatėjo per vieną dieną, ji krovėsi ir turime tokį rezultatą“, – sakė J.Gulbinas.
Vis dėlto, jo nuomone, iš to būtina pasimokyti – žemdirbius, kurie savo veiklą balansuoja su aplinkosauga, būtų galima remti išmokomis. „Tai valstybės žemės ūkio politikos klausimas – ar remiame intensyvius monokultūrinius ūkius ar tokius, kurie prisideda prie bioįvairovės ir ekosistemų išsaugojimo“, – apibendrino J.Gulbinas.
