Šis tyrimas sukasi apie vieną prekių kategoriją – kondicionierius, kurių eksportą į Baltarusiją ES uždraudė tuoj po to, kai Aliaksandro Lukašenkos palaikoma Rusija užpuolė Ukrainą. Mūsų surinkti duomenys rodo, kad Vėgėlių šeimos kontroliuojama įmonė „Vilpra“ per maždaug pusmetį eksportavo kondicionierių už maždaug 940 tūkst. eurų, paskirties šalimi nurodydama Kirgiziją. Tačiau faktai leidžia abejoti, ar kondicionieriai nukeliavo būtent ten.
Pati „Vilpra“ patvirtina dar didesnį skaičių. Vėgėlių šeimos verslas nurodo į Vidurio Azijos šalį eksportavęs prekių už daugiau nei milijoną eurų. Tačiau „Vilpra“ kategoriškai neigia bet kokį savo dalyvavimą galimo sankcijų apėjimo mechanizme. Kandidatas į prezidentus Ignas Vėgėlė į klausimus reaguoja kaltinimais „užsakytu tyrimu“, o savo šeimos verslo santykius su Kirgizija vadina „menkaverčiais“.
Priedangos valstybė
Iki Ukrainos užpuolimo 2022 metais Kirgizija nepasižymėjo kaip stambi Lietuvos užsienio prekybos partnerė. Tačiau vienam po kito įsigaliojant ES sankcijų paketams, prekybą su šia šalimi ėmėsi intensyvinti tiek Lietuva, tiek kitos bloko valstybės. Ir netrukus paaiškėjo, kad nemaža dalis šios prekybos – netikra.
Lietuvos muitinė pirma pastebėjo keistas tendencijas medienos importe. Įsigaliojus sankcijoms rusiškai ir baltarusiškai medienai, į Lietuvą plūstelėjo didelis srautas medienos gaminių, neva pagamintų Kazachstane ir Kirgizijoje – dviejose šalyse, kurios nepasižymi nei miškingumu, nei gerai išvystyta medienos pramone.
Vėgėlių šeimos verslas nurodo į Vidurio Azijos šalį eksportavęs prekių už daugiau nei milijoną eurų. Tačiau „Vilpra“ kategoriškai neigia bet kokį savo dalyvavimą galimo sankcijų apėjimo mechanizme.
„Turėjome didelį įtarimą, kad tai yra baltarusiška mediena, baltarusiškos granulės“, – prisiminė Muitinės departamento Veiklos priežiūros ir netarifinių priemonių kontrolės skyriaus vyresnysis patarėjas Rolandas Jurgaitis.
Apie tai pasakojome ir ne viename „Sienos“ tyrime, pradedant 2022 m. pabaigoje publikuota istorija apie įtartinos medienos prekeivius.
Kirgizija kaip priedanga veikė ne tik įvairių prekių tiekimui į Europos Sąjungą. Lygiai taip pat ši šalis buvo naudojama ir galimam sankcijų apeidinėjimui kita kryptimi – tiekiant ES sankcijomis draudžiamas prekes Rusijai ar Baltarusijai.
„2022 metais, kai tik tos sankcijos pradėjo būti taikomos, [Europos] Komisija labai daug kur pritaikė išimčių, t.y. leido verslams pabaigti sandorius su Rusija, Baltarusija. Stambesnės išimtys pasibaigė vasarą 2022 metų. ...ir pradeda augti eksportas [į Vidurio Aziją] – ne tik Lietuvos, bet ir Europos Sąjungos. Ir šoko ženkliai tos grupės prekių, kurios galimai gali būti panaudotos net karo pramonei“, – pasakojo R.Jurgaitis.
Anot jo, ribojant prekių eksportą ir griežtinant ES teritoriją paliekančių krovinių kontrolę, itin didelis dėmesys teko įvairaus pobūdžio elektronikai, žymimai, pavyzdžiu, 84 tarptautinės prekybos nomenklatūros skirsnyje. Į šį skirsnį patenka ir kondicionieriai.
„Kad nebūtų tuščių tarpelių“
Bendrovę „Vilpra“ ir susijusias įmones tiesiogiai kontroliuoja Igno Vėgėlės šeima. Pagrindinis grupės akcininkas – politiko tėvas Algirdas Stasys Vėgėlė. Kandidato brolis Martynas Vėgėlė – „Vilpros“ direktorius. Būtent Vėgėlių šeima dominuoja ir „Vilpros“ bei susijusių įmonių valdybose. Joms ne vienus metus priklausė ir pats I.Vėgėlė.
Apie keistus „Vilpros“ krovinius, neva skirtus Kirgizijos rinkai, „Sienai“ pranešė buvęs šios įmonės darbuotojas, sutikęs kalbėti neatskleidžiant jo tapatybės. Anot pašnekovo, krovinių srautas prasidėjo 2022 m. antroje pusėje, keli mėnesiai po Rusijos invazijos Ukrainoje pradžios.
„Tai buvo kondicionieriai, šilumos siurbliai – vidinės, išorinės dalys“, – prisiminė pašnekovas, pridurdamas, kad į Kirgiziją esą siunčiamus krovininius automobilius reikėdavo prikrauti kuo kompaktiškiau – „kad neliktų tuščių tarpelių“.
Pranešėjo pateikta informacija pasitvirtino. „Sienai“ pavyko gauti duomenis, rodančius, kad tokia prekyba tikrai vyko, tačiau klausimus dėl tikrosios eksportuotų krovinių paskirties šalies kelia tiek statistiniai faktai, tiek „Vilpros“ prekybos partneriai Kirgizijoje.
Eksporto lyderiai
Iki sankcijų įsigaliojimo Lietuva gana intensyviai eksportavo kondicionierius į Baltarusiją. 2022 m. vasarą, sankcijoms pradėjus veikti, šio eksporto iš esmės nebeliko. Tačiau būtent tuo metu Lietuvos kondicionierių eksportuotojai atrado naują rinką – Kirgiziją.
Mūsų gauti duomenys rodo, kad „Vilpra“ su Kirgizija intensyviai prekiavo laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo iki 2023 m. kovo. Tuo metu Lietuva pirmavo visoje ES pagal kondicionierių eksportą į Kirgiziją.
Lietuva šiuo laikotarpiu nurodė eksportavusi kondicionierių už daugiau nei 2,3 mln. eurų. „Vilpros“ eksporto apimtys sudarė apie 40 proc. šios sumos. Tačiau oficiali Kirgizijos pateikta statistika nesiekia ne tik Lietuvos deklaruoto eksporto, bet ir „Vilpros“ skaičių.
Jungtinių Tautų statistikos agentūrai „UN Comtrade“ Kirgizija nurodė šiuo laikotarpiu iš Lietuvos įsivežusi kondicionierių tik už maždaug 370 tūkst. dolerių. Tai šešissyk mažiau nei Lietuvos deklaruotas eksportas. Ir kiek daugiau nei trečdalis nutekėjusių „Vilpros“ eksporto apimčių.
„Vilpra“ su Kirgizija intensyviai prekiavo laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo iki 2023 m. kovo. Tuo metu Lietuva pirmavo visoje ES pagal kondicionierių eksportą į Kirgiziją.
„Eksportas nebekeliauja į Baltarusiją – jis yra nukreipiamas kažkur kitur. (...) Galime įtarti, kad mes turime vieną iš bandymų apeiti sankcijas“, – susipažinusi su šia statistika teigė Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro vadovė Eglė Lukošienė.
Panašiai statistinius duomenis interpretuoja ir Muitinės departamento patarėjas R.Jurgaitis. „Galima daryti, išvadą, kad tie kondicionieriai buvo ne visai Kirgizijos rinkai skirti. Greičiausiai pakeliui galėjo būti iškrauti Rusijoje ar Baltarusijoje“, – teigė jis.
Be to, Muitinės kriminalinė tarnyba (MKT) patvirtino, kad „Vilpra“ mėgino tęsti eksportą į Kirgiziją ir tai darė dar pernai vasarą. Tik nesėkmingai, mat muitinės pareigūnai krovinio neišleido.
„Lietuvos muitinė 2023 m. birželio 23 d. išties neišleido minėto krovinio – oro kondicionavimo įrangos – į Kirgiziją eksporto procedūrai. Prekės (visiškai sukomplektuoti oro kondicionieriai) neišleistos muitinės pareigūnams vykdant tarptautinių sankcijų kontrolę“, – raštu pateiktame komentare nurodė MKT atstovas ryšiams su visuomene Gediminas Kulikauskas.
O įtarimų dėl tikrosios kondicionierių paskirties šalies kelia ne tik oficiali statistika ar muitinės pareigūnų veiksmai, bet ir „Vilpros“ prekybos partneriai Kirgizijoje.
Galima daryti, išvadą, kad tie kondicionieriai buvo ne visai Kirgizijos rinkai skirti. Greičiausiai pakeliui galėjo būti iškrauti Rusijoje ar Baltarusijoje.
Tryliktas aukštas, kurio nėra
„Sienos“ gauti duomenys rodo, kad „Vilpra“ kondicionierius eksportavo dviem Kirgizijos įmonėms – „Mavic Expert“ ir „Service Pack LCD“. Abi jos registruotos Kirgizijos sostinėje Biškeke bei turi vieną bendrą vardiklį – neegzistuojančius adresus.
„Mavic Expert“ adresas nurodomas Biškeko verslo centre, tryliktame aukšte. Tačiau pastatas, kurį savo buveine įvardija Kirgizijos įmonė, turi vos aštuonis aukštus. „Service Pack LCD“ registruota moderniame verslo centre, kuris dar nėra pastatytas. „Sienos“ partneriai Kirgizijoje apsilankė abiejų įmonių oficialiose buveinės ir tuo įsitikino savo akimis.
Mūsų partnerių Kirgizijoje surinkti duomenys taip pat rodo, kai nei „Mavic Expert“, nei „Service Pack LCD“ nedemonstravo įspūdingesnės ekonominės veiklos požymių iki 2022 metų – arba iki tų metų, kai Rusija užpuolė Ukrainą.
Negana to, aptikome abiejų Kirgizijos įmonių pėdsakus Baltarusijoje. Ne bet kur, o versle, kuris neseniai buvo išaiškintas kaip stambios sankcijų apėjimo schemos dalyvis.
Tremtyje dirbantys Baltarusijos žurnalistų kolektyvas „Biuro“ neseniai paskelbė tyrimą, kuriame nagrinėjo, kaip per Baltarusiją į Rusiją keliauja prabangūs europietiški automobiliai, pasinaudojant sankcijų spragomis. Tarp didžiausių „Biuro“ aptiktų automobilių tiekėjų Rusijos rinkai buvo kompanija „Custom Service“.
Būtent šios įmonės viešai paskelbtame dokumente nurodoma, kad „Mavic Expert“ ir „Service Pack LCD“ – du iš trijų didžiausių „Custom Service“ tiekėjo 2022 metais.
UAB „Vilpra“ nevykdo jokios prekybos nei su Rusija, nei su Baltarusija, visada laikėsi ir laikosi galiojančių sankcijų, taip pat nedirba su jokiais subjektais, kurie žinomai apeidinėja sankcijas.
Paprašytas pakomentuoti šias aplinkybes, „Vilpros“ vadovas M.Vėgėlė neminėjo nei „Mavic Expert“, nei „Service Pack LCD“ pavadinimų, tačiau atsiribojo nuo bet kokių kalbų apie sankcijų pažeidimą.
„UAB „Vilpra“ nevykdo jokios prekybos nei su Rusija, nei su Baltarusija, visada laikėsi ir laikosi galiojančių sankcijų, taip pat nedirba su jokiais subjektais, kurie žinomai apeidinėja sankcijas ar kuriuos galime įtarti taip veikiant“, – raštu pateiktame komentare teigė M.Vėgėlė.
„Menkavertis“ milijonas
Kandidatas į prezidentus Ignas Vėgėlė į jungtinę „Laisvės TV“, „Sienos“ ir „Biuro“ medžiagą reagavo dar iki jos pasirodymo. Politikas socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė savo nuotrauką su lipnia juosta užklijuota burna bei šūkiu „Manęs nenutildys“.
Įraše kandidatas tvirtino, neva „Laisvės TV“ ir „Siena“ jam keršija, o „Vilpros“ santykius su Kirgizija vadino „menkaverčiais“.
Norėdami patikslinti, ką jis turi omenyje, kreipėmės į I.Vėgėlę Kaune vykusio rinkiminio renginio metu. Kandidatas neigė, kad „Vilpros“ eksportas į Kirgiziją siekė milijoną eurų, o savo monologą baigė reikalavimu pasakyti „kas užsakė šitą tyrimą“. „Sienos“ žurnalistas I.Vėgėlės rėmėjų buvo palydėtas švilpimu ir įžeidžiais šūkiais.
„Sienos“ gauti dokumentai rodo, kad „Vilpros“ santykiai su Kirgizija turėjo rimtesnes perspektyvas, nei pačios įmonės nurodytas milijonas eurų.
Tarp nutekėjusių dokumentų radome ne tik krovinių važtaraščius ar Kirgizijos įmonėms „Vilpros“ išrašytas sąskaitas. Radome ir sutartį su „Mavic Expert“, kurios vertė – lygiai 2 mln. JAV dolerių.
2021 metais, iki Rusijos karo prieš Ukrainą ir beprecedentės sankcijų bangos, Kirgizijos kondicionierių importas iš viso pasaulio sudarė vos apie 6 mln. dolerių. taigi ši sutartis dar metais anksčiau būtų patenkinusi trečdalį visos valstybės paklausos.
Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro vadovės E.Lukošienės vertinimu, tokia sutarties vertė atrodo „tikrai neįprastai“. Be to, pašnekovė atkreipė dėmesį, kad sutartyje net nenurodyta, kokias būtent prekes „Vilpra“ įsipareigoja parduoti už milijoninę sumą.
„Jeigu skaitai kontraktą ir jame nematai, pagal jį kokios paslaugos teikiamos arba kokios prekės parduodamos – (...) mes turime dar vieną didelį red flagą“, – kalbėjo E.Lukošienė.
Dar viena sutarties nuostata abejonių sukėlė Muitinės departamento ekspertui R.Jurgaičiui. Mat tarp aplinkybių, kurios abi šalis atleistų nuo atsakomybės už sutarties nesilaikymą, nurodyti importo ar eksporto ribojimai. „Kitaip tariant, sankcijos“, – teigė R.Jurgaitis.
Pašnekovas teigė nuo sankcijų epopėjos pradžios peržiūrėjęs daugybę įvairių eksporto sutarčių, tačiau tarp jų nematęs tokių, kurios tarp vadinamųjų force majeure aplinkybių apimtų būtent sankcijas.
Stebina pozicija dėl Baltarusijos
Kalbėdamas „Eltos“ debatuose, I.Vėgėlė ne tik ragino nustatyti ir nubausti sankcijų pažeidėjus. Kandidatas taip pat pasisakė apie Baltarusiją, atsakydamas į klausimą, ar palaikytų sankcijų Maskvos ir Minsko režimams suvienodinimui.
„Čia yra šiek tiek sudėtingesnis klausimas. Mes Baltarusiją patys, savo veiksmais, įstūmėme Baltarusiją į Rusijos įtakos sferą. Dabar iš tiesų Baltarusija tapo Rusijos įtakos sferoje esanti valstybė. Ir klausimas, ar mes galim sugrąžinti tą istoriją, kuri buvo visuomet, kai Baltarusija bandė žaisti tarp dviejų blokų – tarp Rusijos įtakos ir Vakarų įtakos“, – kalbėjo I.Vėgėlė.
Be to, politikas rodė nepasitenkinimą tuo, kad Lietuvoje veikia Sviatlana Cichanouskaja – opozicijos politikė, demokratinių valstybių bendruomenės pripažįstama kaip tikrojo 2020 m. Baltarusijos prezidento rinkimų laimėtoja.
„Ne tik kad buvimas, bet mokėjimas pinigų arba išlaikymas ponios Cichanouskajos Lietuvoje. Čia didžiulis klausimas yra – kodėl Lietuvoje ir ko siekia ji, tai darydama“, – teigė I.Vėgėlė.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Vytis Jurkonis čia įžvelgia pavojingą retoriką.
„Aš matau, kad vis daugiau ir daugiau yra veikėjų, kurie bando kažkaip tai balinti ir teisinti Baltarusijos režimą. Neva Baltarusijos režimas neturi pasirinkimo. Jisai turėjo pasirinkimą. Ir 2006, ir 2010, ir 2015, ir 2022 metais“, – teigė jis.
Kandidato retoriką kritikuoja ir Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė.
„Jis kalba apie tai, kad mūsų „eksperimentinė“ užsienio politika padarė tai, kad mes šiandien turime sieną ne su Baltarusija, o su Rusija. Bet jokių argumentų nėra iš esmės. Kitaip tariant, nėra vertinama, kas buvo anksčiau. Nėra vertinama, kad Lukašenka visada manipuliavo, kartais bandydamas pasigerinti Vakarams, bet tas bandymas komunikuoti su Vakarais dažniausiai būdavo feikinis“, – teigė R.Urbonaitė.
Paprašyta įvertinti, kaip informacija apie „Vilpros“ santykius su keistomis Kirgizijos įmonėmis paveiks I.Vėgėlės politines pozicijas, pašnekovė teigė nesitikinti, kad tai stipriau paveiktų šio kandidato rinkėjus.
„Rinkėjai turi emociją. Ir jeigu tu labai kažkokį kandidatą mėgsti, tai tu gali kažkokią blogą informaciją apie jį traktuoti kaip tam tikrą puolimą“, – sakė R.Urbonaitė.
Kampanija – ant šeimos pečių
„Vilpra“ savo finansiniuose dokumentuose ne vienus metus kalbėjo apie plėtrą Baltarusijoje ir eksportą į šią rinką. Ten veikė ir kompanija pavadinimu „Vilpra Partner“, kurios kontrolinis akcijų paketas priklausė I.Vėgėlės tėvui.
Plėtra Baltarusijoje įmonės dokumentuose nustojo figūruoti prieš nepilną dešimtmetį – 2015 metais įmonė nurodė, kad pardavimai į šią rinką ir Kaliningradą „ženkliai sumažėjo“. Maždaug tuo metu iš Baltarusijos verslo žemėlapio dingo ir kompanija „Vilpra Partner“.
I.Vėgėlė akcentuoja, kad už jo nestovi jokia verslo grupė. Tiesa, solidžią dalį jo rinkimų kampanijai paaukotų lėšų sudaro jo šeimos narių pinigai. Kandidato tėvas, mama ir brolis rinkimams paaukojo beveik 40 tūkst. eurų. Visi jie susiję su „Vilpra“ ar jos grupės įmonėmis.
I.Vėgėlė „Vilpros“ įmonių valdybose dirbo ne vienus metus, tačiau iš daugumos pozicijų, siejančių jį su šeimos verslu, jau yra pasitraukęs. Ryškesnė išimtis – bendrovė „Internetinė prekyba“, kurioje I.Vėgėlė ir dabar turi 30 proc. akcijų. Tiek pat tenka kandidato broliui, „Vilpros“ vadovui Martynui Vėgėlei. Kandidato tėtis ir „Internetinės prekybos“ direktorius Gediminas Zutelis tenkinasi kuklesniais 20 proc. akcijų paketais.
Ši Vėgėlių šeimos įmonė valdo internetinę parduotuvę Namams24.lt. Kaip ir „Vilpra“, „Internetinė prekyba“ verčiasi inžinerinės įrangos pardavimais. Nemaža dalis įmonės asortimento tenka kondicionieriams.
„Vilpros“ vadovas M.Vėgėlė nepateikė tikslaus atsakymo į klausimą apie 2 mln. dolerių vertės sutartį su „Mavic Expert“.
Įžvelgia politinius motyvus
„Vilpros“ vadovas M.Vėgėlė nepateikė tikslaus atsakymo į klausimą apie 2 mln. dolerių vertės sutartį su „Mavic Expert“. Jis taip pat nepakomentavo statistikos, rodančios, kad kondicionierių eksportas į Kirgiziją augti pradeda kartu su sankcijų Baltarusijai įsigaliojimu. Tačiau kandidato brolis, kaip ir pats kandidatas, pareiškė žurnalistų klausimuose matantis politinius motyvus.
-
„Vilpra“ plečiasi Baltijos šalyse
-
„Vilpra“ šalia Vilniaus pradėjo 6,5 mln. eurų vertės logistikos centro statybas
-
Viskas apie kandidatus į prezidentus: uždarbiai, skolos, paskolos, pomėgiai ir interesai
-
Prezidentinė kampanija 2024 metais: žiniasklaidos analizė rodo originalaus turinio ir įvykių stoką
-
Nauja apklausa atskleidžia, kaip baigtųsi G.Nausėdos ir I.Vėgėlės akistata
„Suprantame, kad Jūsų išskirtinis dėmesys mūsų įmonei bei konkrečiai prekių grupei, atsižvelgiant ir į planuojamą viešinimo laikotarpį, yra išimtai susijęs su politiniais procesais – artėjančiais Prezidento rinkimais“, – raštu pateiktame komentare teigė M.Vėgėlė.
Kaip ir jo brolis, verslininkas taip pat pareikalavo „pateikti informaciją, ar tai yra užsakomasis tyrimas“.
Su Kirgizijos įmonėmis „Mavic Expert“ ir „Service Pack LCD“ susisiekti nepavyko. Nors radome net kelis šioms įmonėms priskiriamus telefono numerius, jais niekas neatsiliepė.
Publikacija parengta įgyvendinant Europos Komisijos programos „Creative Europe“ finansuojamą projektą „Collaborative Journalism Europe in a Global Context“, bendradarbiaujant su tarptautiniais tiriamosios žurnalistikos centrais ICIJ ir OCCRP.
