Nauja erdvė aukščiausio lygio moksliniams tyrimams ir studijoms
Modernų Medicinos mokslo centrą sudaro 6 korpusai, kuriuose yra beveik 900 patalpų, visas plotas užima 19 tūkst. kvadratinių metrų. Projekto vertė (be užsakovo montuojamų baldų ir įrangos) – beveik 50 mln. eur. Almantas Čebanauskas, „EIKOS statybos“ vadovas, neslepia, kad šis projektas turėjo nelengvų iššūkių, kuriuos lėmė sudėtingos nuo jų nepriklausančios aplinkybės.
„Konkursas buvo paskelbtas 2019 m., o sutartis pasirašyta 2021 m. Per tiek laiko nemažai pasikeitė tiek pačios technologijos, inžineriniai sprendimai, tiek užsakovo poreikiai – tai lėmė nemažai projekto pakeitimų. Tada atėjo COVID-19 pandemija, vėliau prasidėjo karas. Visa tai smarkiai atsiliepė statybos darbų kainai ir apskritai sutarties įgyvendinimui. Tačiau, statytojui ir rangovui glaudžiai bendradarbiaujant, pavyko rasti sprendimus ir sėkmingai užbaigti projektą“, – pasakoja A. Čebanauskas.
Šis centras – nauja ir moderni vieta studijų procesui ir aukščiausio lygio medicinos mokslo tyrimams kokybiškai vykdyti, jų plėtrai: „Pandemijos lakotarpis dar kartą parodė medicinos mokslo svarbą ir investicijų į šią sritį prasmę. Naujasis VU Medicinos mokslo centras sudarys sąlygas toliau aukščiausiu tarptautiniu lygiu plėtoti sveikatos mokslus ir suteiks naujų galimybių tarpdalykiniam bendradarbiavimui, kuris būtinas toliau žengiant pažangios, individualizuotos, mokslu paremtos medicinos keliu“, – sako VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas.
Naujajame Medicinos mokslo centre veiks 2024 m. įsteigtas VU Medicinos fakulteto Transliacinių sveikatos tyrimų institutas (TSTI), kurio veiklą planuojama orientuoti tik į medicinos ir sveikatos mokslų srities tyrimus. Institute veiksiančios mokslo grupės suvienys geriausius fundamentinių ir klinikinių sričių mokslininkus, kuriančius inovacijas ir vykdančius medicinos iššūkius įveikiančius tyrimus. Naujai įkurtame institute veiks mokslo grupės, dirbančios su skaitmeninės medicinos technologijomis, analizuojančios ligų mechanizmus ir gydymo galimybes organų, ląstelių ir genų lygmeniu, veiks laboratorinių gyvūnų padaliniai, kuriuose bus atliekami eksperimentinės chirurgijos, neurochirurgijos ir onkologijos tyrimai.
Pirmoji Lietuvoje paleogenetikos laboratorija
Be išskirtinių odontologijos, neuromokslų, 3D struktūrų vertinimo ir spausdinimo, kitų specializuotų mokslinių laboratorijų, sveikatos ir ligų evoliuciją padės vertinti pirmoji Lietuvoje paleogenetikos laboratorija. Institute atsidarys ir pirmoji trečiojo biologinio saugumo lygmens laboratorija, leidžianti vykdyti mokslinius tyrimus su itin pavojingais infekcijų sukėlėjais.
„Centre taip pat atsidarys Lietuvos populiacijos ir retųjų ligų biobankas, kur bus renkami Lietuvos gyventojų mėginiai ir duomenys, skirti populiacijos sveikatos ypatumų tyrimams. Čia veiksiantis Simuliacijų centras atvers naujas galimybes medicinos, odontologijos ir kitų studijų programų studentams dar studijų metais lavinti praktinius įgūdžius. VU Medicinos fakulteto Medicinos mokslo centras, įsikūręs Santaros klinikų pašonėje, taip pat geriau atlieps ir medikų bendruomenės poreikius – įkurtos konferencijų salės, auditorijos, pasitarimų ir praktinių užsiėmimų kambariai sudarys sąlygas ir skatins dalytis mokslinėmis idėjomis ir jas patikrinti atliekant mokslinius tyrimus centro laboratorijose“, – sako VU Medicinos fakulteto dekanas prof. Dalius Jatužis.
Tikimasi, kad inovatyvi Medicinos mokslo centro infrastruktūra padės TSTI mokslininkams kurti išskirtinę medicininių tyrimų bazę, sutelksiančią skirtingų sričių mokslininkus, studentus ir visuomenę ir prisidėsiančią prie medicinos pažangos.
Nors „EIKOS statyba“ jau yra stačiusi mokslo paskirties pastatus, tačiau šis Medicinos mokslo centras buvo išskirtinis savo dydžiu ir sudėtingumu.
„Kadangi tai Medicinos mokslo centras, daliai patalpų buvo keliami atitinkami reikalavimai. Be auditorijų, įrengtos ir biosaugyklos, įvairios laboratorijos, operacinės ir kitos panašios paskirties patalpos. Sumontuotos suspausto oro, dejonizuoto vandens gryninimo, technologinių dujų, gesinimo dujomis, centrinio dulkių surinkimo ir kitos sistemos, kurių iš viso pastate yra daugiau kaip 90. Viską sutalpinti nemažinant naudingo ploto buvo nelengva užduotis ir be erdvinio pastato modeliavimo to tikrai nebūtų pavykę“, – pasakoja A. Čebanauskas.
Šaltinis: https://sc.bns.lt/view/item/490437
