„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Derinate darbą ir studijas? Darbo teisės advokatė atskleidė, kokios teisės jums priklauso

Mokslo metų startas į universitetus ir kolegijas sugužėjusiems studentams dažnai prasideda ne tik paskaitomis, bet ir pirmuoju darbu. Siekdami užsidirbti papildomai ar susikurti finansinį pamatą savarankiškam gyvenimui, daugelis studentų jau nuo pirmųjų studijų savaičių dairosi darbo galimybių. Tačiau ar vien motyvacijos pakaks? O gal svarbu ir suplanuoti, kaip darbas bus derinamas su studijomis, bei susipažinti, kokias teises įstatymai numato studijuojančiam darbuotojui? Patarimais, kaip tinkamai pasiruošti pirmajam studentiškam darbui ir laiku išnaudoti studentams suteikiamas galimybes, dalinasi advokatų profesinės bendrijos „Confidence Law Office“ partnerė, darbo teisės advokatė ir socialinių tinklų turinio darbo teisės klausimais kūrėja Evelina Trukšinienė.

Darbo grafikas, atliepiantis paskaitų tvarkaraštį – savaime suprantama?

Nors galėtume manyti, kad sudarydami darbo grafiką darbdaviai turi atsižvelgti į studentų paskaitų tvarkaraštį, iš tiesų įstatymai tokios pareigos nenumato. Lankstaus darbo grafiko galimybė yra numatyta įstatyme, tačiau ją aptarti su darbdaviu E. Trukšinienė rekomenduoja dar prieš darbo sutarties sudarymą: „Labai svarbu susitarti dėl individualaus darbo laiko režimo, ypač jei dirbate pilnu etatu, arba apsvarstyti galimybę dirbti ne visą darbo dieną. Šis susitarimas turėtų būti ne tik žodinis, bet ir įtvirtintas darbo sutartyje: joje reikėtų nurodyti, kad numatomas individualus darbo laiko režimas.“

Greta individualaus darbo laiko, studentams naudinga žinoti ir apie lankstų darbo grafiką. Pasirinkus šį režimą, darbuotojas privalo darbovietėje būti fiksuotomis darbo dienos valandomis, o kitas tos dienos valandas gali dirbti prieš ar po šių valandų.

Mokymosi atostogos – kas tai ir kada galima „atostogauti“?

Artėja sesija, egzaminai ar baigiamojo darbo gynimas – kokios galimybės suteikiamo atsakingai pasiruošti norintiems, tačiau ir intensyviai dirbantiems studentams? Lietuvos Respublikos darbo kodeksas numato mokymosi atostogas, tačiau jos yra iš dalies apmokamos tik tuo atveju, jei darbuotojo ir darbdavio darbo santykiai tęsiasi ilgiau nei penkerius metus. E. Trukšinienė pabrėžia, kad daugumai studentų toks scenarijus tiesiog nėra realistiškas. Darbo teisės advokatė siūlo ir šį klausimą būsimam darbdaviui užduoti kuo anksčiau: „Geriausia dėl apmokamų mokymosi atostogų pasiteirauti dar darbo pokalbio metu. Tai gali būti ir 100 procentų apmokamos atostogos, ir mažesnė dalis, pavyzdžiui, 50 procentų – viskas priklauso nuo to, kaip susitarsite su darbdaviu. Jei to nepadarysite iš anksto, mokymosi atostogos bus neapmokamos.“

Darbo kodeksas taip pat numato ir konkrečius mokymosi atostogų laikotarpius, kuriuos darbdavys privalo suteikti. Kiekvienam egzaminui pasirengti ir jį laikyti skiriama po tris kalendorines dienas, laboratoriniams darbams – tiek dienų, kiek numatyta mokymo planuose,  įskaitoms – po dvi dienas, o diplominiam ar baigiamajam darbui parengti – net 30 dienų. Tačiau, kaip pabrėžia advokatė, įstatymas numato tik minimalią mokymosi atostogų trukmę: „Jei žinote, kad egzaminui pasiruošti prireiks daugiau nei trijų dienų, bet jaučiate, kad darbdavys šiuo klausimu nebus geranoriškas, verta iš anksto susitarti, kad atostogų būtų suteikiama daugiau, nei numatyta įstatyme.“

Pirmoji diena darbe ir naujo darbuotojo integracija

Aptarus individualų grafiką bei mokymosi atostogų galimybes bei pasirašius darbo sutartį, ateina laikas pirmajai darbo dienai. Ko tikėtis, kaip turėtų vykti naujo darbuotojo integracija ir kokius privalomus procesus numato įstatymai? Evelina Trukšinienė dalinasi pirmuoju žingsniu dirbti besiruošiantiems studentams: „Pirmiausia reikia pasitikrinti sveikatą ir įsitikinti, kad esate tinkamas dirbti. Net jei tai yra sėdimas ar lengvas darbas, visada egzistuoja tam tikri rizikos veiksniai, todėl sveikatos patikrinimas yra būtinas.“ 

Advokatė taip pat primena apie informaciją, su kuria naująjį darbuotoją privalo supažindinti darbdavys: „Prieš pradėdamas dirbti, darbuotojas turi būti supažindintas su darbų saugos taisyklėmis, darbo tvarkos taisyklėmis darbo užmokesčio sistema, lygiateisiškumo politika, smurto ir priekabiavimo prevencijos procedūromis bei kitais įmonės dokumentais. Darbuotojas turi būti informuotas taip, kad realiai suprastų, kaip elgtis saugiai darbo vietoje.“ Darbdavys privalo įsitikinti, kad darbuotojas tikrai supranta saugos reikalavimus. Darbdavys taip pat privalo apmokyti naują darbuotoją atlikti jo darbo funkcijas: „Kiekvienas darbdavys turi apmokyti darbuotoją, kad jis mokėtų naudotis programomis, suprastų darbo tvarką ir klientų aptarnavimo principus. Šis apmokymo laikotarpis yra darbo laikas ir už jį mokama.“

Mokymo išlaidas dengia darbdavys. Kokie įsipareigojimai taikomi studijuojančiam ar kvalifikaciją tobulinančiam darbuotojui? 

Kai kuriais atvejais dirbantys studentai ar darbuotojai, kurie tobulina savo kvalifikaciją, gali gauti darbdavio paramą mokymams arba studijoms. Visgi svarbu žinoti, kad su galimybe mokytis darbdavio sąskaita dažnai susiję ir tam tikri įsipareigojimai.

E. Trukšinienė aiškina, kad darbdavys gali reikalauti grąžinti mokymo išlaidas tam tikromis sąlygomis: „Labai dažnai darbo sutartyse nurodoma, kad, jei darbuotojas savo noru be svarbių priežasčių išeina iš darbo arba yra atleidžiamas dėl jo kaltės, darbdavys turi teisę reikalauti atlyginti išlaidas, kurias jis investavo į darbuotojo mokymą.“ Visgi tai galioja ne visais atvejais. Pavyzdžiui, jei darbdavys organizuoja mokymus, kurie yra būtini pagrindinėms darbuotojo darbo funkcijoms atlikti (naudotis darbo įranga ar tam tikra programa), šių išlaidų grąžinimo reikalauti negalima. „Tokie mokymai yra tiesioginė darbdavio atsakomybė, todėl darbuotojas neprivalo grąžinti išlaidų, jei jis savo iniciatyva nutraukia darbo sutartį,“ – pabrėžia advokatė. Kita vertus, jei mokymai suteikia papildomą kvalifikaciją, kuri viršija darbo veiklai keliamus reikalavimus, darbdavys gali reikalauti šių išlaidų kompensacijos.

O kaipgi įsipareigoja darbuotojai, kuriems darbdavys kompensuoja studijų išlaidas? Lietuvos Respublikos darbo kodekse teigiama: jei darbdavys apmoka visas arba ne mažiau kaip pusę bakalauro, magistro ar profesinės kvalifikacijos studijų išlaidų, darbo sutartyje gali būti numatyta sąlyga, jog darbuotojas įsipareigoja dirbti įmonėje iki studijų pabaigos ir dar trejus metus po jų užbaigimo. „Tokiu atveju, jei darbuotojas nusprendžia išeiti savo noru be svarbių priežasčių prieš pasibaigiant šiam terminui, jis turi grąžinti darbdavio patirtas išlaidas,“ – priduria advokatė.

Sėkmingas startas pirmajam studentiškam darbui

Pabaigai E. Trukšinienė pabrėžia, kad dauguma studentams numatomų teisių yra lanksčios, tačiau jas su darbdaviu svarbu aptarti kuo anksčiau, o geriausia – dar darbo pokalbio metu. Siekiantiems, kad pirmoji darbo patirtis išliktų sklandi ir netrukdytų studijoms, advokatė dalinasi svarbiausiais kontroliniais klausimais, kuriuos verta užduoti sau prieš pradedant darbą:

  • Ar darbo grafikas nesikerta su paskaitomis ir netrukdo lankyti užsiėmimų universitete?
  • Ar darbdavys suteiks pakankamai mokymosi atostogų ir ar jos bus apmokamos?
  • Ar visi susitarimai, kuriuos aptarėte su darbdaviu (grafikas, mokymosi atostogų trukmė ir apmokėjimo sąlygos), yra aiškiai įtraukti į darbo sutartį?
  • Ar darbdavys pasirūpino sklandžiu jūsų įvedimu į darbo procesą ir supažindino su visa būtina informacija, be kurios negalėsite tinkamai atlikti savo pareigų?

Šaltinis: https://sc.bns.lt/view/item/493293

Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs