Investiciniai sukčiai manipuliuoja žmonėms siūlydami greitą uždarbį, nepamatuotai didelę investicinę grąžą ir vis profesionaliau imituoja elektronines investavimo platformas. Nors didelei daliai sukčiavimo atvejų kelią pavyksta užkirsti, nemažas sumas žmonės kasmet vis dėlto praranda.
Pakliūti į pinkles visai nesunku
Daugelis pastaruoju metu stebimų apgavysčių turi panašumų – iš pažiūros atrodo labai paprastos, tačiau būtent paprastumas dažniausiai ir atrodo visiškai nekaltai.
Kiekvieno finansinio sukčiavimo esmė – bandymas įkišti neegzistuojantį produktą arba suteikti netikrą paslaugą. Sukčiavimo būdų gali būti įvairių – nusikaltėliai gali apsimesti siūlantys potencialiai naudingas paslaugas, pavyzdžiui, padeda susigrąžinti lėšas, parduoda produktus gerokai mažesnėmis nei rinkos kainomis arba žada didelę investicijų grąžą. Pavyzdžiui, būkite atsargūs, jei jums kas nors siūlo investuojant gauti 3 proc. kasdienę ar 10 proc. savaitinę grąžą – tokio dydžio grąžos garantuoti negali niekas.
Sukčiai kuria profesionaliai atrodančias interneto svetaines arba naudojasi socialiniais tinklais, kad sukurtų patikimą ir įprastą, neįtartiną įvaizdį. Jie dažnai naudoja panašius prekės ženklus, logotipus ir net el. pašto adresus kaip ir organizacijos, kuriomis siekia apsimesti.
Norint nepakliūti į sukčių pinkles visų pirma reikėtų saugotis neprašytų pasiūlymų, ypač atsargiai vertinti šaltus skambučius, el. laiškus ir skelbimus socialiniuose tinkluose, sako pašnekovas.
Taip pat visada derėtų patikrinti pardavėjų, kurių produktus ir paslaugas ketinate įsigyti, kontaktinę informaciją. Sukčius neretai išduoda rašybos klaidos, netikslūs pavadinimai ir pan.
Pateikia realius pavyzdžius
Kriptovaliutų srityje veikiantys sukčiai daugeliu atveju naudoja panašius metodus – siekia pasinaudoti menku informuotumu ir budrumu, o aferas stengiasi gudriai užmaskuoti. Dėl negrįžtamo blokų grandinės sandorių pobūdžio tapti tokių sukčių aukomis yra ypač skaudu.
Jonas Juengeris, Lietuvoje veikiančio vienos didžiausių pasaulyje kriptovaliutų keityklų „Binance“ padalinio „Bifinity“ vadovas sako, kad kaskart pamačius pasiūlymą, kuris atrodo pernelyg gerai, visų pirma reikėtų pasidomėti, ar siūlomos prekės bei paslaugos iš tiesų gali būti tikros. Deja, anot jo, nemažai žmonių į sukčių pinkles patenka silpnumo akimirkomis.
„Įsivaizduokite, kad socialiniuose tinkluose pamatote skelbimą, kuriame teigiama, kad licencijuotas ekspertas ir blokų grandinės kūrėjas gali padėti susigrąžinti iš jūsų pavogtą kriptovaliutą. Jums tai aktualu, nes prieš kelias savaites dėl sukčių veiklos praradote nemenką pinigų sumą. „Ekspertui“ už taip reikalingas paslaugas pervedate jo prašomą užmokestį, o šis dingsta ne tik negrąžindamas jūsų sumokėto atlygio, bet, be abejo, ir nė piršto nepajudinęs, kad jums padėtų“, – paprastą, tačiau neretai veiksmingą schemą nupasakoja J. Juengeris.
Štai dar viena dažna schema – socialiniuose tinkluose žmogus pamato žinutę, kurioje reklamuojama kriptovaliutų kasybos programinė įranga, paremta dirbtiniu intelektu ir žadanti didelę investicinę grąžą. Susidomėjęs jis susisiekia su pardavėju, kuris paprašo sumokėti už programinės įrangos aktyvavimą. Tuomet pinigų dar kartą paprašoma už licencijos aktyvavimą ir pan., kol galiausiai tik po kurio laiko paaiškėja, kad reikalų turima su sukčiumi.
Pastaruoju metu sukčiai itin dažnai siunčia SMS žinutes, kuriose prašoma patirtinti įvykusias transakcijas, už neva atliktas paslaugas sumokėti kokio nors dydžio pinigų sumą. Žinutes gavę žmonės neretai yra raginami skambinti „klientų aptarnavimo“ numeriu. Yra pasitaikę atvejų, kai tokias žinutes gauna ir tie žmonės, kurie „Binance“ paskyros neturi.
J.Juengeris pabrėžia, kad svarbu atsargiai vertinti bet kokius pranešimus, kuriuose teigiama, kad jie atkeliavo iš klientų aptarnavimo skyriaus arba „oficialių investavimo patarėjų“.
Ką daryti, jei apgavo
Jei tapote finansinių nusikaltėlių auka, nesidrovėkite ir nedelsdami praneškite apie incidentą policijai ir platformai, kurios vardu buvo pasinaudota sukčiaujant. Svarbu nesidrovėti ir kuo greičiau kreiptis pagalbos į platformos oficialius kanalus arba policiją.
Kovojant su sukčiavimu būtinas platformų, valdžios institucijų ir kriptovaliutų naudotojų bendradarbiavimas.
Galiausiai, būtinai ignoruokite pasiūlymus už tam tikrą užmokestį gauti pagalbą atgaunant prarastas lėšas.
Užkerta kelią milijardinėms vagystėms
Tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje pastaruoju metu padaugėjo taip vadinamų investicinių sukčių, kurie vis dažniau savo aukomis pasirenka ir kriptovaliutų savininkus.
Per pirmuosius septynis šių metų mėnesius „Binance“ užkirto kelią daugiau nei 2,2 mlrd. eurų vertės galimų sukčiavimo atvejų ir nuo pinigų praradimo apsaugojo daugiau nei 1,2 mln. investuotojų visame pasaulyje. „Binance“ prekybos sistemos aptinka ir pažymi įtartinus sandorius – dažniausiai jie pastebimi kriptovaliutų išgryninimo etape. Iš šiais metais užfiksuotų 2,2 mlrd. eurų galimų vagysčių įtartini išgryninimai sudaro daugiau kaip 1 mlrd. eurų, arba maždaug 45 proc. visos sumos. Vis dėlto, nors saugumo sistemos veikia patikimai, patys vartotojai taip pat turėtų išlikti budrūs ir kritiškai vertinti įtartinus pasiūlymus, mokėjimus ir pan.“, – sako J. Juengeris.
Šaltinis: https://sc.bns.lt/view/item/494172
