JAV saugių apmokėjimo sprendimų bendrovės „Shift4“ padalinyje Lietuvoje dirbantis Martynas Kairys, naujas pareigas įmonėje pradėjo eiti po to, kai vadovybė priėmė sprendimą leisti darbuotojams naudoti dirbtinio intelekto įrankius. Prieš tai dirbęs programų vadovu, šiuo metu Martynas įmonėje yra atsakingas už dirbtinio intelekto strategiją ir vystymą, taip pat pats daug gilinasi į DI keliamą revoliuciją visuomenėje ir įmonėse bei sako, kad laimės tas verslas, kuris sugebės greičiau išmokti saugiai dirbti su dirbtiniu intelektu ir pasinaudoti visais jo teikiamais pranašumais, o ne drausti juo naudotis.
„Savo įmonėje paruošėme vidines dirbtinio intelekto įrankių naudojimo taisykles, kuriomis vadovausis visi įmonėje dirbantys darbuotojai. Labai svarbu, kad įmonėje ne tik būtų suformuota aiški politika, bet ir vykdomi darbuotojų mokymai, kaip dirbti su savo „virtualiu asistentu“, padedančiu generuoti idėjas, pasisemti naujų žinių, idėjų ar produktyviau atlikti darbus. Juk anksčiau savo asistentą turėdavo tik direktoriai, o dabar jį galime turėti visi,“ – svarsto Martynas Kairys.
Pasitikėti negalima tikrinti
Įmonėms leidžiant darbuotojams naudotis DI įrankiais, iškyla ir darbo laiko planavimo klausimas. Jei DI įrankiai padeda užduotį atlikti kelis kartus greičiau, tai ką daryti su tuo laiku, kuris lieka pačiam darbuotojui? Dėl šios priežasties dar daugelis darbuotojų nedrįsta prisipažinti darbdaviui, kad naudojasi DI, atlikdami jiems pavestas užduotis, nes mano, kad darbdavys „užkraus“ juos papildomais darbais. Martynas sako, kad tai dar viena priežastis, kodėl įmonės, įsileidusios DI, turėtų jo naudojimą apibrėžti vidinėse tvarkose ir taisyklėse, tačiau tuo pačiu pripažįsta, kad tai labiau pasitikėjimo darbuotoju, jo motyvacijos bei įmonės ir darbuotojo kuriamo ryšio klausimas.
„Per pandemiją darbdaviai taip pat turėjo išmokti pasitikėti darbuotojais, dirbančiais nuotoliniu būdu. Svarbu yra rezultatas ir, jei darbuotojas jį pasiekia greitesniu keliu, tai yra sveikintina. Pavyzdžiui, IT specialistui patikrinti parašytą kodą užtrunka maždaug apie valandą, tuo tarpu naudojantis DI įrankiu, kodas patikrinamas gerokai greičiau. Tai leidžia susikurti laiko, kurį specialistas gali skirti kitiems darbams, mokymuisi ar kokybiškam bendravimui su savo komanda. Reikia nepamiršti ir to, kad darbas su DI taip pat reikalauja laiko ir žinių. Reikia mokėti jam deleguoti darbus ir komunikuoti su juo,“ – sako „Shift4 Payments Lithuania“ dirbtinio intelekto strategijos ir vystymo vadovas Martynas Kairys.
Išlaikyti negalima pakeisti
Vis dažniau pasigirsta ir kalbų apie tai, kad dirbtinis intelektas ateityje pakeis kai kurias profesijas, taip sukeldamas nemenką revoliuciją pasaulinėje darbo rinkoje. Šiuo požiūriu visuomenė ir ekspertai pasidalinę į dvi stovyklas – vieni sako, kad DI neturės neigiamos įtakos darbo rinkai, kiti, tuo tarpu, tvirtina, kad sparčiai besivystančios DI technologijos padės labiau automatizuoti procesus ir sumažins kai kurių profesijų darbuotojų poreikį. Pasaulio ekonomikos forumo atlikto tyrimo duomenimis, iki 2025 m. DI atims ar panaikins 85 milijonus darbo vietų, tačiau dėka naujų technologijų augimo ir vystymosi bus sukurta 97 milijonai darbo vietų. Jei pasitvirtintų ši prognozė, pasaulyje per ateinančius 2 metus bus sukurta 12 mln. naujų darbo vietų.
„Dirbtinis intelektas niekada nepakeis kirpėjo, santechniko ar valdybos nario, tačiau dirbti su juo turėsime išmokti visi. Kaip kažkada išmokti googlinti ir susirasti reikiamą informaciją, tai dirbtinis intelektas dabar tai gali padaryti žymiai greičiau ir efektyviau. Aš ateitį siečiau su DI, kaip su virtualiu asistentu, pagalbininku darbe, o ne konkurentu, kuris gali užimti mano darbo vietą,“ – mintimis dalijasi Martynas Kairys.
Informacijos nutekinimo rizika
Tie, kas jau išbandė DI technologijų galimybes, neabejoja jo nauda, tačiau verslui vis labiau nerimą kelia faktas, kad DI intelektas gali tapti tam tikru „legaliu“ būdu nutekinti konfidencialią įmonės informaciją, klientų duomenis ar padėti nusikaltėliams padėti įsilaužti į vidines IT sistemas. Dėl šios priežasties DI bendrovė „OpenAI“ neseniai išleido verslui skirtą pokalbių roboto „ChatGPT Enterprise“ versiją. Ji yra skirta kompanijoms, kurios nori naudoti „ChatGPT“, tačiau nerimauja dėl privatumo ir konfidencialių duomenų saugumo.
Nesnaudžia ir pats verslas, kuris jau kuria nuosavus dirbtinio intelekto įrankius, padedančius lengviau ir efektyviau valdyti tam tikrus įmonės procesus. Anot M.Kairio, įmonės ne visada teisingai identifikuoja DI technologijų poreikį, kartais užtenka tiesiog automatizuoti tam tikras funkcijas ir problema išsprendžiama.
„Įmonės, naudojančios DI technologijas neabejotinai ilgainiui įgis konkurencinį pranašumą vien dėl to, kad jų veikla taps produktyvesnė. Tai reiškia, kad šiandien verslas neturėtų bijoti įsileisti DI įrankius į savo veiklą, o atvirkščiai – domėtis naujomis galimybėmis, ieškoti būdų kaip efektyvinti savo veiklą, mokyti darbuotojus ir užtikrinti saugų DI įrankių naudojimą vidinėse tvarkose ir taisyklėse. Jei atliekamos darbuotojo užduotys yra pasikartojančios, aš nematau priežasčių, kodėl į savo veiklą neįtraukti DI įrankių,“ – pabrėžia „Shift4 Payments Lithuania“ įmonėje dirbtinio intelekto politiką kuriantis Martynas Kairys.
Ekspertas taip pat pataria įmonėms pirmiausia identifikuoti sritis ar problemas, kurias galėtų padėti išspręsti DI naudojimas, o ne ieškoti jau sukurtų įrankių ir stengtis juos pritaikyti savo veiklai.
“Dirbtinis intelektas negali tapti tiesiog mados dalyku. Jis turi ateiti tada, kai įmonė nori išspręsti tam tikrą problemą ar siekia padidinti produktyvumą tam tikrose srityse. Leisti, negalima drausti, jei norite išlikti konkurencingi, išmanūs ir kūrybiški savo verslo lyderiai,” - užtvirtino M.Kairys.
