„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Energetikos sektoriaus laukia transformacija? Inovatyvūs sprendimai jau pasiekiami su valstybės parama

Dažnas apie saulės elektrinės įrengimą susimąsto vasarą, kai šis dangaus šviesulys dosniai žarsto spindulius. Šiuolaikiškus bei inovatyvius atsinaujinančios energetikos sprendimus siūlančios UAB „VEESLA“ verslo projektų skyriaus vadovas Vaidas Stiga sako, kad ir šiuo atveju reikėtų vadovautis principu: roges ruošk vasarą, o ratus – žiemą.

„Jei norite saulę įdarbinti savo verslui vasarą, dabar pats laikas pradėti rūpintis elektrinės įrengimu. Toks sprendimas leis sumažinti gamybos sąnaudas, nepriklausyti nuo elektros kainų svyravimų, prisidėti prie tvaresnės aplinkos kūrimo.“ –  pabrėžė Vaidas Stiga.

Be to, Lietuvos energetikos agentūra, kovo 6 d. (šiandien) paskelbė naują paramos kvietimą smulkiajam verslui, mažoms įmonėms bei ūkininkams saulės elektrinėms įsirengti, lėšos bus skiriamos finansuoti įrenginiams iki 500 kW galios. Tai turėtų būti gera paskata dvejojantiems: gavus paramą, vidutiniškai net dukart pagreitėja saulės elektrinės atsipirkimas.

Pokyčiai atsiskaitymo su energijos tiekėju metodikoje

Viena iš šių metų naujienų – įvestas grynasis atsiskaitymas visiems juridiniams asmenims, kurie saulės elektrinės prijungimo sąlygas išsiims nuo šių metų. Daugeliui skaitytojų tikriausiai kyla klausimų, kas pasikeitė ir kaip tai paveiks saulės elektrinių atsiperkamumą, todėl pašnekovas sutiko atsakyti ir į šį klausimą.

„Anksčiau galiojusio pasaugojimo modelio atveju klientas galėjo visą pagamintą ir nepanaudotą elektros energiją atiduoti į elektros tinklus, kur energija buvo apskaitoma kilovatvalandėmis ir saugoma klientui panaudoti vėliau susimokant nustatyto dydžio mokestį. Grynojo atsiskaitymo atveju nesunaudotas elektros energijos kiekis bus parduodamas tiekėjui arba „Energijos skirstymo operatoriui“ (ESO) biržos kaina, o už sukauptus pinigus bus įsigyjama elektros energija iš elektros energijos tiekėjo tuo metu, kai jos reiks“, – aiškino „VEESLA“ verslo projektų skyriaus vadovas

Jo žodžiais, grynojo atsiskaitymo įvedimą juridiniams asmenims, žvelgiant į užsienio patirtis, buvo galima numatyti – pasiekus atitinkamą pagreitį žaliosios energetikos plėtroje, valstybės dotacijos energijos gamybai ir pasaugojimui ima blėsti ir pradeda veikti tik rinkos ekonomikos dėsniai.

„Šiuo atveju didžiausią atsiperkamumą, kaip ir ankščiau, turės tie klientai, kurie didelę generuojamos elektros energijos dalį sunaudoja momentiškai – tuo metu kai ji yra pagaminama. O nesunaudotas elektros energijos kiekis bus parduodamas biržos kaina, o už sukauptus pinigus bus įsigyjama elektros energija iš elektros energijos tiekėjo.“ teigė V. Stiga

Su kokiais sunkumais susiduria norintys įsirengti elektrines?

Dažną stabdo tai, kad norint gauti paramą, reikia ne tik parengti paraišką, bet ir atlikti įmonės energetinį auditą bei parengti saulės elektrinės techninį projektą. Jei elektrinės galia didesnė nei 100 kW, ant žemės įrengiamai elektrinei reikalinga išimti statybos leidimą, įvykdyti saulės elektrinės pirkimo procedūrą ir kt. darbus. Dažnam įmonės vadovui visas procesas gali pasirodyti sudėtingas. Tačiau V. Stiga patikina, jog didžiąją dalį darbų gali atlikti saulės elektrinių rangovas -  VEESLA

„ES finansuojamoms ir galingesnėms nei 100 KW saulės elektrinėms būtina ir techninė išpildomoji dokumentacija – atlikta stogo ekspertizė, parengtas techninis projektas, pateiktos medžiagų ir įrenginių eksploatacinių savybių ir atitikties deklaracijos, statybos užbaigimo deklaracija, VERT energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma bei kiti dokumentai“, – sakė V. Stiga.

Visos šios deklaracijos ir ataskaitos gali skambėti nuobodžiai, tačiau tai yra neatsiejama kiekvienos didesnės saulės elektrinės įrengimo dalis. Kad įmonės vadovui nereiktų tapti saulės elektrinės dokumentacijos ruošimo ekspertu – visos šios paslaugos yra mūsų standartinio klientui siūlomo paslaugų paketo dalis. „Labai svarbu saulės elektrinę įrengti ne tik techniškai, bet ir dokumentiškai tvarkingai. Antraip tai taps kliūtimi gauti paramą ir leidimą gaminti elektros energiją. Todėl renkantis saulės elektrinės rangovą pagrindinis kriterijus vis dėlto turėtų būtų ne kaina, o rangovo patirtis ir gebėjimas įgyvendinti projektą nuo iki.

Kaip pasikeis saulės elektrinių atsiperkamumas?

Galiojus senajai tvarkai, žinant kliento metinį elektros energijos sunaudojimą, buvo itin paprasta paskaičiuoti, kokios galios saulės elektrinės reikės ir per kiek laiko ji atsipirks, nes pasigaminta elektros energijos kilovatvalandė buvo lygi sunaudojamai kilovatvalandei. Šiemet, pasikeitus apskaitai, jau tikslinga skaičiuoti kliento išleidžiamą sumą elektros energijai ir pagal tai daryti paskaičiavimus, kokios galios saulės elektrinė bus reikalinga jūsų verslui.

Kaip ir ankščiau, didžiausią atsiperkamumą turės tie klientai, kurie didelę generuojamos elektros energijos dalį sunaudoja momentiškai– tuo metu kai ji yra pagaminama, nes bus sutaupoma ne tik elektros energijos savikaina, bet ir mokesčiai už energijos persiuntimą ir panašiai. Kitas saulės elektrinių atsiperkamumui stiprią įtaką darantis veiksnys yra įrangos kaina, kuri per pastaruosius keturis metus yra žemiausiame taške, todėl ir saulės elektrinių atsiperkamumas, palyginti su pastaraisiais keturiais metais, bus kur kas yra greitesnis nei įprastai.

Kalbintas VEESLA atstovas šį pokytį pagamintos elektros energijos apskaitymo metodikoje mato ir kaip galimybę: „Elektros energiją pagal biržos tarifus perkantys klientai jau ir šiuo metu stebi kainų pokyčius skirtingomis valandomis ir ryžtasi investuoti į inovatyvius energijos kaupimo sprendimus. Juk tomis valandomis, kai elektros energijos kaina biržoje yra itin žema, ją galima kaupti baterijose vėlesniam panaudojimui ir taip susimažinti savo sąskaitas elektros energijai arba atgauti didžiausią įmanomą grąžą už sugeneruotą elektros energiją.“

Didžiausią ekonominę naudą iš saulės elektrinių neabejotinai gaus tie saulės elektrinių savininkai, kurie saulės elektrinę integruos su kaupimo įrenginiais, kurie ženkliai padidins grąžą už pagamintą elektros energiją. Jeigu saulės elektrinių pagamintą energiją sezono metu energijos kaupimo įrenginį galima įkrauti saulės generacijų metu, tai, pavyzdžiui, šaltojo sezono metu įkrovimas dažniausiai vyktų naktį, kuomet elektros energijos kaina biržoje yra žemiausia.

Stebint daugiametes elektros biržos kainų tendencijas matome, jog elektros energijos kaina biržoje stipriai išauga 7-9 ir 17-20 valandomis, kai elektros poreikis yra didžiausias. O štai nakties metu arba tomis valandomis, kai saulės elektrinių bei vėjo elektrinių gamyba yra itin didelė, elektros kainos gali būti net keliasdešimt kartų žemesnės. Efektyvų elektros energijos įkrovimą bei iškrovimą užtikrina su energijos kaupikliu suderinta programinė įranga. Tokia sistema geba veikti autonomiškai, atsižvelgiant į elektros biržos tarifus ir Jūsų turimos elektros naudojimo profilį. Todėl šios sistemos savininkui, priešingai nei daugelis įsivaizduoja, nereikės kasdien nurodyti, kada įkrauti bei iškrauti bateriją.

Dar vienas energijos kaupimo sistemų privalumų – galimybė apsirūpinti elektros energija sutrikimų ESO tinkle metu. „Esame turėję keletą klientų, kuriems ši galimybė buvo itin svarbi nors sutrikimai ir nebūdavo dažni, tačiau jie reikšdavo nuostolius, nes produkciją tekdavo išmesti. Šiuo atveju energijos kaupimo sistema esant sutrikimams nepertraukiamai aprūpina gamybą elektros energija“. – pabrėžė įmonės atstovas.

„VEESLA“ jau yra įrengusi virš 4000 veikiančių saulės elektrinių. Nemažai projektų įmonė įgyvendino nuo A iki Z: nuo dokumentų parengimo ir gavimo iki įrenginio paleidimo bei pridavimo ESO.

UAB „Lukšių tekstilė“,  per parą pagaminanti 1,5 km audinio, saulės elektrinę įsirengti nusprendė norėdama palaipsniui mažinti verslo veiklos paliekamą pėdsaką. Įmonės vadovė Rima Bendorienė džiaugiasi, jog aplinkai neutralesni sprendimai padeda sutaupyti. „Jau dabar pastebime, kad didelę dalį kasdienei veiklai reikalingos energijos mums generuoja nuosava elektrinė“, – pernai rudenį sakė direktorė.

Kitas „VEESLA“ klientas – „AJ Produktai“ – ieškojo sprendimo, galinčio sumažinti energetikos sąnaudas. Šiam Vilniaus rajono biuro, sandėlio ir pramonės baldų gamintojui ant stogo sumontuoti saulės moduliai, kurių bendra galia siekia 30 kW.

„Tikiuosi, kad saulės energija, kuria aprūpiname mūsų įmonės patalpas, bus tvarus postūmis ieškoti ir kitų sąnaudas mažinančių bei aplinkai draugiškesnių sprendimų“, – sakė įmonės vadovė Eglė Gasiūnienė.

Apibendrinant šiuos du pavyzdžius, drąsiai galima sakyti, kad yra ir trečioji nauda – aplinką tausojančių sprendimų diegimas atspindi įmonių filosofiją ir gerina jų įvaizdį.

Domina saulės elektrinės įsigijimas Jūsų įmonei, bet nežinote nuo ko pradėti? Palikite šiuos rūpesčius specialistams. Atsisiųskite VEESLA sukurtą brošiūrą, kurioje aprašėme nuo ko reikėtų pradėti, kokie dokumentai reikalingi norint įsirengti saulės elektrinę: https://veesla.lt/saules-elektrines-verslui/

Šaltinis: https://sc.bns.lt/view/item/479619

Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs