Ergoterapija – pastebėjus pirmuosius simptomus
Pasak sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ ergoterapeutės Editos Akelaitienės, ergoterapija yra terapija judesiu. Ergoterapijos pagrindinis tikslas yra padėti žmonėms pasiekti savarankiškesnę kasdienio gyvenimo kokybę, gerinti fizinę būklę, kognityvinius (pažinimo) gebėjimus, kai pacientai susiduria su atminties ir dėmesio sutrikimais.
„Ergoterapija yra orientuota į pacientus, turinčius fizinius, emocinius, protinius sutrikimus. Ji padeda pacientams prisitaikyti prie įvairiausių iššūkių, kad jie galėtų gyventi savarankišką kasdienį gyvenimą. Ergoterapija nuo kineziterapijos skiriasi tuo, kad kineziterapijos tikslas yra pagerinti fizinį judrumą, lankstumą, skausmo mažinimą pasitelkiant mankštas bei masažus“, – aiškina specialistė.
Anot jos, ergoterapija gali padėti pristabdyti demencijos progresavimą. Demencija – lėtinis ir progresuojantis galvos smegenų sutrikimas, pažeidžiantis smegenų ląsteles. Dėl šių pažeidimų suprastėja ryšys tarp skirtingų smegenų dalių, kurios yra atsakingos už kalbą, atmintį, judėjimą, orientaciją, suvokimą.
„Kai ima prastėti žmogaus atmintis – jam tampa sunku prisiminti nesenai įvykusius įvykius, orientuotis laike, jis pamiršta, kur pasidėjo daiktus, nebeatpažįsta artimųjų – jam gali būti naudinga ergoterapija. Ergoterapeutai turi įvairiausių priemonių, kuriomis pacientui padeda stiprinti pažinimo funkcijas – tai atminties lavinimo užduotys, lytėjimo užsiėmimai, garsų bei spalvų terapijos. Visa tai stiprina smegenų neuronus, kurie atsakingi už pažinimą ir suvokimą“, – pasakoja E. Akelaitienė.
Itin svarbi artimųjų pagalba
Kognityvinių funkcijų pagerėjimas taikant ergoterapiją paprastai priklauso nuo daugelio veiksnių – vaistų vartojimo, streso valdymo, protinės stimuliacijos kasdienėje veikloje. Visgi, sako specialistė, jeigu liga nėra stipriai pažengusi, pagerėjimą galima pastebėti ir po kelių mėnesių.
Jos teigimu, užsiėmimus su terapeutu pacientas, kuriam pasireiškia mąstymo sutrikimai, turėtų lankyti bent kartą ar du per savaitę. Tačiau, jeigu jo šeimos nariai turi laiko patys užsiimti su savo artimuoju, tuomet specialisto pagalbos reikia rečiau.
„Artimieji gali būti itin naudingi pacientui kartu atlikdami užduotis. Juk turi kažkas padėti žmogui kokią dėlionę sudėlioti, pažiūrėti, kad paveikslėlis būtų sudėtas teisingai. Taip pat namuose galima ir drabužius ar rankšluosčius dėlioti pagal spalvas į spintą. Tokia artimųjų pagalba tvarkantis namuose, sudėliojant daiktus į jiems skirtas vietas padeda žmogui fiksuoti atmintį, kas kur turi būti“, – tikina ergoterapeutė.
Apskritai net ir namuose užsiimant įvairiomis intelektualiomis užduotimis, sprendžiant galvosūkius, kryžiažodžius, žaidžiant strateginius tiek stalo, tiek kompiuterinius žaidimus, skaitant įmanoma palaikyti aktyvią smegenų veiklą ir pristabdyti ligos progresavimą.
„Namuose galima dėlioti dėliones, derinti įvairius paveikslėlius poromis. Šiais laikais jau galima parsisiųsti daugybę kompiuterinių žaidimų, kurie padeda lavinti kognityvines funkcijas, vienas jų – neurologų sukurta platforma „BrainHQ“, kuri siūlo įvairius pratimus, skirtus atminčiai, dėmesiui stiprinti. Taip pat svarbu užsiimti ir reguliaria fizine veikla – vaikščioti, bėgioti“, – pataria E. Akelaitienė.
Šaltinis: https://sc.bns.lt/view/item/490891
