Deja, didelei daliai inventorizuotų EB svarbos gamtinių buveinių, apsauga nebuvo patvirtinta ministro įsakymu.
Europos komisija jau yra pradėjusi dvi pažeidimo procedūras (1, 2) Lietuvai dėl nepakankamos gamtinių buveinių apsaugos. Anot Labanoro regioninio parko direkcijos darbuotojų, prioritetinių Europos Bendrijos natūralių buveinių Lietuvoje sunaikinta tiek, kad Europos Komisijos pavedimu reikia atlikti papildomą inventorizaciją ir ieškoti potencialių buveinių plotų.
Pabrėžiame, kad pasak 2023 m. gruodžio 6 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimo, inventorizuotos EB svarbos buveinės turėtų būti saugomos pagal Europos sąjungos, kuri didele dalimi finansavo jų inventorizaciją, teisės aktus. Deja, net ir Natura 2000 teritorijos, kurių apsauga yra patvirtinta, pavyzdžiui, Šimonių biosferos poligone, yra kertamos plynai be Poveikio aplinkai vertinimo, tik gavus neigiamą reikšmingumo išvadą iš VSTT padalinio.
VšĮ „Girių inspekcija“ aplankė jau daugiau nei 20 inventorizuotų, bet nepatvirtintų EB svarbos buveinių, kuriose buvo vykdomi kirtimai. Įsitikinome, kad šios teritorijos inventorizuotos ne šiaip sau - tai išties gamtiškai vertingos teritorijos. Dažnai joms yra priskirta IV – ūkinių miškų grupė, tačiau atsakingų institucijų atstovų atsakymuose tiek žodžiu, tiek raštu užtikrintai teigiama, jog inventorizuotos buveinės neturi jokios apsaugos, jei nėra patvirtintos ministro įsakymu ir EB svarbos natūralių miško buveinių tvarkymo rekomendacijos neturi joms jokios reikšmės.
ŠVIEŽIAUSIAS ATVEJIS – ELEKTRĖNŲ SAVIVALDYBĖJE
Paskelbus inventorizuotas Europos bendrijos svarbos buveines Geoportal žemėlapyje, bet ministerijai neskubant uždėti joms bet kokios apsaugos, miškų savininkai ėmė skubiai išsiiminėti leidimus kirtimams jose ir jas pjauti, dažniausiai plynai, o plyni kirtimai lemia tokių buveinių sunaikinimą. Išduodant leidimus pateikiami abejotini duomenys, randami medžių amžiaus neatitikimai, pirmenybės teisės įsigyti sklypus ignoravimas bei dažni atvejai, kai nurodomos 'techninės klaidos'. Į šią problemą atkreipė dėmesį ir kadenciją baigiantis aplinkos ministras.
Vienas iš naujausių atvejų – privačioje teritorijoje Strošiūnų miške (1 pav.). 2023 metais, rengiant miškotvarkos projektą, kaimyninių sklypų savininkai buvo pakviesti susitikimui dėl sklypų ribų patvirtinimo ir jiems buvo liepta pasirašyti tuščius lapus.
Taip pat VšĮ „Girių inspekcija“ išsiaiškino daugiau neatitikimų. Visų pirma, išduodant leidimus kai kur buvo pažymėta, kad vyraujanti medžių rūšis spygliuočių miške yra beržas. Net 7 sklypams, kuriems išduoti leidimai kirtimams, plynai norimos iškirsti pušys, pagal kadastro geoinformacijos apie miškus žemėlapio duomenis nėra sulaukusios techninės brandos. Miškų kontrolės departamento darbuotojo teigimu ruošiant miškotvarkos projektą medžių amžius buvo patikslintas ir atitinka techninę brandą. Tai reiškia, kad viešai pateikiamose duomenų bazėse duomenys yra neteisingi – ir tai nėra vienetinis atvejis. Pažymime, kad pateikiant prašymą kirtimų leidimams šiuose sklypuose biržių atrėžimo medžiagoje buvo įvardinti sanitariniai, o prašymuose – pagrindiniai kirtimai.
Šiuose miško sklypuose dominuoja jauni medžiai, vešlios samanos dengia miško paklotę (2 pav.). Inventorizuotoje prioritetinėje Europos bendrijos svarbos pelkinių miškų buveinėje (3 pav.) ir gretimame sklype rangovai net ir atrankinį kirtimą ketina vykdyti naudodami sunkiąją miško kirtimo techniką. Daugiau nei 20 tonų sveriantys agregatai palieka gilias provėžas (4 pav.), dažnai užklimpsta (5 pav.) ir šimtmečiams suniokoja natūralias ekosistemas. Apie tai sako LR konstitucijos 54 straipsnis: <...>Įstatymu draudžiama niokoti žemę, jos gelmes, vandenis, teršti vandenis ir orą, daryti radiacinį poveikį aplinkai bei skurdinti augaliją ir gyvūniją<...>.
Pakviesti vietinių gyventojų VšĮ „Girių inspekcija“ savanoriai lankėsi Strošiūnų miško sklypuose antradienį, š.m. spalio 7 dieną. Antradienį iškviestas Aplinkos apsaugos departamento darbuotojas patikino, kad atsižvelgiant į š.m. spalio 6 d. pateiktą kreipimąsi, bus pradėtas tyrimas, ir kol jis nebus baigtas, darbai kreipimesi minimuose sklypuose bus sustabdyti. Vėlų penktadienio vakarą, jau sutemus, VšĮ „Girių inspekcija“ gavo susirūpinusių vietinių gyventojų pranešimą, kad kvartale vėl dirba pjovimo mašinos. Šeštadienį, savanoriams atvykus į įvykio vietą, kirtimo mašinos operatorius pateikė numatomų kirtimų leidimus, kurių tarpe buvo ir kreipimesi minėti sklypai, ir patikino, kad jokios informacijos, kad darbus reikia stabdyti kažkuriame sklype nėra gavęs ir kirtimus tęs įprasta tvarka.
Pirmadienį, paskambinus kirtimo įmonės direktoriui, su savanoriais buvo bendraujama labai nemandagiai ir teigiama, kad jokio raštiško kompetentingos institucijos nurodymo stabdyti darbus įmonė nėra gavusi, todėl kirtimai vyksta ir toliau vyks. Nuo pranešimo Aplinkos apsaugos departamentui ir kitoms institucijoms praėjo jau beveik savaitė. Inventorizuota Europos bendrijos svarbos buveinė gali būti pradedama kirsti bet kurią minutę. Paskambinus Miškų kontrolės departamentui, savanoriai buvo informuoti, kad šiandien reikalinga įranga nėra prieinama, ir tyrimas vyks rytoj, bet dabar pareigūnai važiuoja patikrinti situacijos. Įvykio vietoje pareigūnus pasitiko viena savanorė, o darbuotojai netikėtai išsitraukė įrankius ir ėmė matuoti medžių amžių, nors tai žadėjo daryti tik kitą dieną, kai juos pasitikti, kaip nepriklausomi stebėtojai, planavo visa savanorių komanda. Pareigūnai ir kirtėjai savanorei kalbėjo apie pasekmes, jei bus trukdoma kirtimams.
Dėl tokios taktikos žmonės vengia pranešti apie gamtosaugos pažeidimus, nors tai daryti yra įpareigoti Lietuvos Respublikos konstitucijos.
Pridedame nuotraukas iš inventorizuotų Europos Bendrijos svarbos Aliuvinių miškų, Žolių turtingų eglynų, Pelkėtų lapuočių miškų natūralių buveinių (6,7 pav.) Šilavoto trakelyje. Dalis jų jau yra sunaikinta (8 pav.).
VšĮ „Girių inspekcija“ kreipėsi į Aplinkos apsaugos komitetą, Europos reikalų komitetą, Aplinkos ministeriją bei aplinkos ministrą, Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą, Aplinkos apsaugos departamentą atskiru nutarimu sustabdyti bet kokių darbų vykdymą šiuose sklypuose bei pradėti tyrimą, jo metu peržiūrėti visų Lietuvoje esančių inventorizuotų buveinių būklę, pradėti visų jų įteisinimą apsaugai. Daug privačių miškų savininkų tvirtina, jog jie mielai prisidėtų prie saugojimo valstybei sudarius sąlygas gauti adekvačias kompensacijas už jų saugojimą.
"Deja, nežinia, ar šie vertingi miškai bus išsaugoti, nes kreipimasis atsakingiems komitetams buvo išsiųstas jau ir prieš kelis mėnesius, ir atsakymų iš seimo narių nebuvo gauta. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba tuomet atsakė, jog šiuo metu Lietuva kol kas nėra gavusi tiesioginio Europos Komisijos pavedimo atlikti naują buveinių inventorizaciją ar reikšmingai plėsti „Natura 2000“ tinklą, o sprendimai dėl papildomų gamtosauginių įsipareigojimų ir kompensacijų priklauso nuo politinės valios.
Tiesa, nuo š. m. liepos 1 d. įsigaliojo teisės aktų pakeitimai, leidžiantys privačiuose miškuose steigti saugomas teritorijas, gaunant kompensacijas, lygias vidutinei toje teritorijoje esančios medienos kainai, tačiau rugpūčio mėnesį Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos atsakyme apie tai nebuvo užsiminta."
Šaltinis: https://sc.bns.lt/view/item/494544
