Šeimos gydytojas P. Jacevičius teigia, kad dažniausiai traumos vandenyje įvyksta dėl neatsargaus elgesio.
„Atliekame nesaugius šuolius į vandenį, varžomės, o galiausiai neapgalvotas elgesys baigiasi sumušimais, sutrenkimais, net rimtesniais stuburo sužalojimais, kurie gali baigtis ir mirtimi. Žinoma, pačios skaudžiausios nelaimės yra susijusios su žmonių skendimais“, – perspėja gydytojas.
Lietuvos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, vien per šių metų birželį Lietuvoje nuskendo 19 žmonių. O kaip skelbia Pasaulio sveikatos organizacija, pasaulyje kasmet nuskęsta per 200 tūkst. žmonių, kurių didelę dalį sudaro vaikai.
Rizika susižeisti išauga
Anot P. Jacevičiaus, traumas vandens telkiniuose patiria tiek vaikai, tiek suaugę, tačiau jų pobūdis – skiriasi. Jis vardija, kad vaikams traumos būna lengvesnės ir dažniau įvyksta dėl neatsargumo. Laimei, įprastai tai tebūna lengvi sužeidimai, pavyzdžiui, kojų ar kitų galūnių nubrozdinimai. Anot jo, maudydamiesi ežeruose, upėse ar kituose vandens telkiniuose ne visada tinkamai įvertiname dugną, nepastebime aštrių akmenų, įvairių šiukšlių, stiklo duženų.
„Vaikai, ypač mažyliai iki 5 metų, dažnu atveju nemoka plaukti, tad jų atidžiai neprižiūrint rizika susižeisti ar net imti skęsti natūraliai yra didesnė. Net naudojant įvairias plūduriavimo priemones ne visada pavyksta išvengti nelaimų – dažnas linkęs pervertinti jų saugumą“, – sako medikas.
Štai suaugusiems, ypač vyrams, dažnesnės rimtos traumos, pavyzdžiui, stuburo sužalojimai. Tam dažniausiai įtaką daro pavojingas elgesys vandens telkiniuose – suaugusieji vandenyje linkę užsiimti ekstremalia sportine veikla, kuri didina patiriamų traumų sunkumą ir dažnį. Gydytojas sako pastebintis, jog nemažai skaudžių traumų ar nelaimių maudantis yra susijusios su galimybių pervertinimu. Pavyzdžiui, bandoma nuplaukti tolimus atstumus nesant tinkamai tam pasiruošus. Dažnai nepaisomi saugumo įspėjimai – iškeltos gelbėtojų vėliavos, kurios draudžia maudytis, taip pat įspėjimai dėl galimų vandens srovių ar duobių, nuvertinamos oro sąlygos.
„Kita didelė problema yra nesaugiai ir neatsakingai atliekami šuoliai į vandenį, kurie dažnai daromi gausiai pavartojus alkoholio. Tokie šuoliai dažniausiai baigiasi rimtomis stuburo traumomis, sukeliančiomis ilgalaikius sveikatos sutrikimus ar net tragedijas. Mėgstantiems nardyti traumų pavojus kyla dėl staigių slėgio pokyčių, kai pažeidžiami ausų būgneliai, sinusai, radikaliais atvejais ir plaučiai“, – sako šeimos gydytojas.
Budrumas būtinas visais atvejais
„PZU Lietuva gyvybės draudimas“ Produktų ir plėtros skyriaus vadovė Indrė Veličkienė priduria, kad klientų, besikreipiančiųjų dėl su vandens pramogomis susijusių traumų vasarą smarkiai padaugėja.
„Kad įvairūs skausmingi nutikimai nesugadintų poilsio, turėtume išlikti budrūs ir pasirūpinti ne tik savimi, bet ir artimaisiais. Vasarą dėl padidėjusio aktyvumo, dažnesnių pramogų smarkiai išauga įvairių sužalojimų skaičius. Maudynės nėra išimtis – kiekvieną vasarą į draudimo bendrovę kreipiasi žmonės, sužalojimų patyrę būtent vandenyje. Draudimą turintiems žmonėms tokios situacijos sukelia mažiau rūpesčių, nes draudimo išmoka gali sumažinti finansinę naštą, o patyrus traumą galima rūpintis ne pinigais, o sveikata“, – sako I. Veličkienė.
Ji taip pat teigia, kad neretai žmonėms stinga žinių, kaip reikėtų elgtis susižeidus. Tokiu atveju itin praverčia galimybė prireikus pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju.
„Bendrovės teikiama telemedicinos paslauga vasarą yra itin paklausi. Juk įvairiausių su sveikata susijusių kausimų mums kyla keliaujant, laiką leidžiant gamtoje, sodybose, kai greitai apsilankyti pas medikus nėra galimybių. Telemedicinos paslauga leidžia bet kada susisiekti su šeimos gydytoju net vaizdo skambučiu, pasikonsultuoti, kaip žaizdą tvarstyti, kokius medikamentus naudoti ir pan. Tai sutaupo ir labai daug laiko, ir apsaugo nuo dar didesnio streso”, – teigia I. Veličkienė.
Kaip elgtis įvykus nelaimei?
Šeimos gydytojas P. Jacevičius antrina, kad esant rimtesniam nelaimingam atsitikimui pirmiausia reiktų įvertinti situaciją. Nereikia panikuoti, pasistengti prisišaukti kuo daugiau aplinkinių, kadangi kuo daugiau žmonių stebi situaciją, tuo daugiau jų nežinos, kuriam ką reikėtų daryti. Anot mediko, geriausia nukreipti tam tikras užduotis atskiriems žmonėms.
Anot jo, įtariant nugaros, kaklo ar galvos traumas, nukentėjęs žmogus turėtų būti labai atsargiai ištraukiamas iš vandens telkinio. Reiktų stengtis išlaikyti kaklą, nugarą ir galvą viename lygyje, neatlikti staigių pasukimų bei stengtis atlikti tai kartu su kitais aplinkiniais. Daugiausia žalos galima pridaryti netaisyklingai gabenant nukentėjusį su stuburo traumomis. Netinkamai atliktas perkėlimas galėtų padidinti traumos sunkumą, palikti ilgalaikių liekamųjų reiškinių.
„Traukti tokį asmenį vienam galima tik esant dideliam skendimo pavojui, kai aplink nėra pagalbos. Ištraukus iš vandens, susižeidęs žmogus paguldomas ant nugaros, ant lygaus paviršiaus, išlaikant viso stuburo lygiavimą. Reiktų įvertinti kitas žaizdas, kraujavimus, esant galimybei sutvarstyti, stabdyti gausų kraujavimą. Neturint specifinių žinių nereiktų dėti kaklo įtvarų, geriau laukti medikų pagalbos ar jų nurodymų. Jei nukentėjęs yra be sąmonės, reikia įvertinti jo kvėpavimą, esant reikalui pradėti pradinį gaivinimą“, – priduria medikas.
Šaltinis: https://sc.bns.lt/view/item/488775
