HBSC – paauglių gyvensenos ir sveikatos stebėsenos tyrimas, atliekamas pagal vieningą tarptautinį tyrimo protokolą. Tyrimas atliekamas kas ketverius metus Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) iniciatyva ir apima 50 Europos, Šiaurės Amerikos ir Azijos šalių.
Mūsų šalyje šį tyrimą atlieka Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Visuomenės sveikatos fakulteto mokslininkai.
Pagrindinis HBSC tyrimo tikslas – geriau pažinti 11–17 metų amžiaus moksleivių gyvenseną, elgseną ir sveikatą, įvertinti gyvensenos ir sveikatos pokyčius, atsiradusius dėl įvairių socialinių, politinių, ekonominių ir kitų permainų bei reformų.
Rezultatai parodė, kad pagal alkoholio vartojimo paplitimą Lietuvos moksleiviai yra stiprūs vidutiniokai tarp HBSC šalių. 2022 m. alkoholinių gėrimų yra bandęs vartoti kas ketvirtas Lietuvos moksleivis (41,8 proc.), o per pastarąsias 30 dienų – kas šeštas moksleivis (16 proc.).
Lietuvos mokiniai pirmauja pagal elektroninių nikotino gaminių vartojimą (bandė rūkyti – 39 proc., šiuo metu vartoja 14,5 proc. mokinių) ir patenka į pirmąjį dešimtuką šalių, daugiausiai vartojančių įprastus tabako gaminius – cigaretes.
„Ypač išryškėja nauja, anksčiau nematyta tendencija: Lietuvoje skirtingų amžiaus grupių mergaitės ir merginos dažniau renkasi žalingas medžiagas nei berniukai ir vaikinai. Tai ypatingai išryškėja vyresnėse klasėse“, – pažymėjo LSMU Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos tyrimų instituto mokslo darbuotojas dr. Tomas Vaičiūnas.
Ketvirtadalis Lietuvos mokinių yra bandę rūkyti įprastines cigaretes (26,8 proc.), o kas dešimtas šiuo metu rūko (10,5 proc.). Šiame kontekste Lietuva patenka tarp dešimties blogiausius rezultatus turinčių šalių, kartu su Lenkija, Bulgarija, Danija ar Rumunija.
Pasak dr. T. Vaičiūno, dar didesniu iššūkiu tampa itin tarp Lietuvos mokinių paplitęs elektroninių cigarečių rūkymas. Ketvirtadalis Lietuvos mokinių yra bandę elektronines cigaretes, o kas penktas šiuo metu rūko šias psichiką veikiančias medžiagas. Šiame kontekste Lietuvos mokinių rizikingos elgsenos paplitimas yra didžiausias tarp visų HBSC šalių.
Psichiką veikiančių medžiagų vartojimas ankstyvame amžiuje siejamas ne tik su priklausomybės formavimusi, bet ir su neigiamomis psichologinės gerovės bei fizinės sveikatos pasekmėmis.
„Lietuvos kontekste pastebėta, kad moksleiviai, kurie renkasi žalingus įpročius, dažniau skundžiasi galvos, nugaros ir skrandžio skausmais, jiems dažniau pasireiškia galvos svaigimas ir silpnumas. Be to, rūkantys moksleiviai 2–3 kartus dažniau jaučiasi nelaimingi nei nerūkantieji, gana panašūs rodikliai stebimi ir vertinant alkoholio vartojimą“, – įvertino HBSC tyrimui Lietuvoje vadovaujantis Sveikatos tyrimų instituto vyriausiasis tyrėjas prof. Kastytis Šmigelskas.
Taip pat nustatyta, kad žalingus įpročius pasirenkantys moksleiviai mažiau patenkinti gyvenimu ir labiau nepatenkinti savo sveikatos būkle. Šios sąsajos labiau išreikštos tarp merginų nei tarp vaikinų.
„Siekiant sumažinti neigiamą alkoholio ir nikotino gaminių poveikį jaunuoliams, svarbu atsižvelgti į tai, jog šių medžiagų vartojimas siejasi su dabartine jų psichoemocine ir fizine savijauta. Tai reiškia, kad žalingi įpročiai gali atsiliepti sveikatai ne tik suaugus ar senatvėje, bet jau ir vaiko bei paauglio amžiuje“, – pabrėžė prof. Kastytis Šmigelskas.
HBSC tyrimai Lietuvoje atliekami nuo 1994 m. Greta įvairių sveikatos veiksnių (fizinio aktyvumo, mitybos, rizikingos elgsenos) tyrime taip pat nagrinėjami psichologiniai ir socialiniai veiksniai, kaip pasitenkinimas gyvenimu, šeimos ir mokyklos aplinka, bendravimas su draugais, pagalbos ieškojimo būdai ir kt.
Šaltinis: https://sc.bns.lt/view/item/484592
