Šiaulių banko duomenimis, šiais metais kelionių draudimu besinaudojančių ir išmokas dėl įvairių draudžiamųjų įvykių gaunančių klientų labai smarkiai padaugėjo. Lyginant su praėjusiais metais, beveik visus mėnesius gyventojams už draudiminius įvykius išmokėtų lėšų suma augo kartais sausį – 95 proc., vasarį – 210 proc., kovą – beveik 240 proc. ir tik balandį trečdaliu mažėjo.
„Tai greičiausiai lemia kelios priežastys – kelionių draudimu naudojasi vis daugiau žmonių ir jie daugiau keliauja, renkasi tolimesnes, egzotiškesnes keliones, tad natūraliai įvairių rizikų tikimybė išauga. Kita priežastis – žmonės tampa vis geriau informuoti, ką jiems suteikia kelionių draudimo turėjimas, kokiais atvejais gali kreiptis į kelionę apdraudusią bendrovę“, – sako Šiaulių banko Produktų vystymo departamento produktų vadovė Kristina Kvederienė.
Anot jos, didelė keliautojų dalis šiandien naudojasi kreditinių kortelių teikiamomis draudimo apsaugomis, mat jos apima platų įvairių rizikų draudimą ir nebereikia atskirai draustis nuo nelaimingų nutikimų ar nesklandumų skrydžių metu. Kreditinių kortelių suteikiamas kelionių draudimas, priklausomai nuo skirtingų bankų sąlygų bei kortelių rūšių, įprastai, apdraudžia nuo visų kelionėse dažniausiai pasitaikančių rizikų.
Didžiausios išlaidos – sveikatai
Dažniausiai, anot banko atstovės, keliautojai į draudimo kompanijas kreipiasi dėl kelionių metu patirtų medicininių išlaidų, kurios gali atsirasti dėl netikėto apsilankymo svetimos šalies ligoninėje, medikamentų įsigijimo, skubių operacijų ar net medicininės repatriacijos. Sveikatos priežiūros išlaidos užsienio šalyse gali būti labai didelės, todėl kelionės draudimas gali padėti išvengti didelės finansinės naštos.
„Kelionėse ištinkančios sveikatos problemos, su kuriomis yra susidūręs ne vienas keliautojas ar jo šeimos nariai, dažniausiai kainuoja brangiausiai. Kai prireikia greitos medikų pagalbos arba reikalui esant gydymo įstaigose praleidžiama savaitė ar net ilgiau, gydymo išlaidos gali siekti ir kelias dešimtis tūkstančių eurų. Vis dėlto tokiu atveju turbūt pats blogiausias sprendimas yra taupyti ir į gydytojus nesikreipti, tad kelionių draudimas tokiose situacijose yra nepamainomas dalykas“, – teigia K. Kvederienė.
Daugelis keliaujančių po ES šalis jaučiasi saugūs, nes patirtas sveikatos išlaidas jiems kompensuoja Europos sveikatos draudimo kortelė. Šis dokumentas patvirtina privalomuoju sveikatos draudimu apdrausto asmens teisę gauti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo apmokamas būtinosios medicinos pagalbos paslaugas.
Vis dėlto, kaip sako pašnekovė, ši kortelė negarantuoja visų patirtų išlaidų kompensavimo.
„Dalį išlaidų padengia valstybė, tačiau dalį sumokėti tenka pačiam keliautojui. Jei keliaujama ne Europoje, sveikatos draudimas apskritai būtinas. Nuolat pasitaiko atvejų, kai prie baseinų Egipte ar Turkijoje žmonės paslysta, susižeidžia, suserga suvartoję kokio nors maisto. Dažnas pamiršta, kad repatriacija apskritai nėra kompensuojama nepaisant to, kurioje šalyje keliaujate, tad milžiniškas jos išlaidas padengti gali tik draudimas“, – dėsto ekspertė.
Keičiasi planai, dingsta bagažas
Jei dėl nenumatytų įvykių, tokių kaip liga, artimųjų gyvybei pavojinga būklė, staigi ir ženkli žala būstui ar namų turtui, kelionę tenka atšaukti ar nutraukti, kelionės draudimas gali atlyginti negrąžinamas išlaidas, pavyzdžiui, skrydžių, apgyvendinimo ir ekskursijų išlaidas. Į draudimą įeina ir išlaidos, patiriamos dėl kelionių vėlavimo.
„Dažniausiai nutinkanti situacija, kai norima keliauti su šeima – vieno iš vaikų liga. Suaugusieji važiuoja ir sirgdami, o vaikų ligos dažniausiai priverčia likti namie. Bet tuo metu jau būna nupirkti bilietai, užsakyti viešbučiai ir pan. Tai didelės išlaidos, jei neturima draudimo“, – pastebi Šiaulių banko atstovė.
Į draudimo bendroves taip pat itin dažnai kreipiamasi ir dėl prarasto, pavogto ar vėluojančio bagažo. Kelionių draudimas gali kompensuoti patirtus bagažo nuostolius.
Tarptautinė statistika rodo, kad beveik 5 keliautojai iš tūkstančio atsiimdami savo bagažą po skrydžių susiduria su problemomis. Dažniausiai keliaujančiųjų daiktai vėluoja, būna sugadinami, retkarčiais dingsta arba tampa vagių grobiu.
„Labai svarbu ir tai, kad kreditinės kortelės turėtojai yra draudžiami civilinės atsakomybės draudimu. Žinau daugybę atvejų, kai keliaujantys su vaikais pridaro įvairiausių kvailybių: vaikai paleidžia akmenį į kokio automobilio stiklą, apgadina viešbučio inventorių. Tai gali padaryti labai didelių išlaidų, kurios sugadins kelionę“, – dėsto pašnekovė.
Kelionių draudimas aktualus ir svetimoje šalyje besinuomojantiems automobilį, mat jį apgadinus draudimas gali padengti nemalonias išlaidas. Automobilių nuomos bendrovės tokį draudimą taip pat siūlo, tačiau jis gerokai brangesnis.
Draudžiama visa šeima
Verta pažymėti, kad prasidėjus moksleivių atostogoms lietuviai masiškai ima keliauti su savo šeimomis, tad neretai iškyla klausimas, ar draudžiamas tik kortelės turėtojas, ar ir kiti šeimos nariai.
Pašnekovė sako, kad asmeninių kelionių metu draudimas galioja kortelės turėtojui ir jo šeimos nariams: sutuoktiniui ar partneriui, vaikams, įvaikiams, globotiniams iki 19 m. (iki 24 m. – jei jie dieninių studijų studentai), o šeimos narių skaičius neribojamas.
Jei turimas „Mastercard” kreditinės kortelės verslui kelionių draudimas, jis galioja kortelės turėtojui ir su juo kartu keliaujantiems dviem bendradarbiams.
„Žmonės dažnai sutrinka, jei, tarkime, dingo vieno iš šeimos nario bagažas, tačiau ne kreditinės kortelės turėtojo. Pasitaiko atvejų, kai žmonės nesikreipia į draudikus, jei kas nors nutinka jų šeimos nariams. Kiekvienam šeimos nariui įsigyti atskirų kredito kortelių nebūtina. Draudimas galioja visiems šeimos nariams, tad kelionėje galima jaustis ramiau“, – sako K. Kvederienė.
Kokių klaidų nedaryti
Pašnekovė sako, kad pagrindinė klaida, kurią net ir turėdami kelionių draudimą daro keliautojai, yra nenuodugnus susipažinimas su tuo, kokie įvykiai yra draudžiami.
„Daug keliautojų atidžiai neskaito draudimo taisyklių, todėl kyla nesusipratimų dėl to, kas draudžiama, o kas ne. Labai svarbu kuo daugiau žinoti apie draudimą, išimtis ir apribojimus. Didelės rizikos veikla, pavyzdžiui, ekstremalus sportas, nardymas ar šuoliai su parašiutu dažnai nėra apdraudžiami pagal standartinius polisus. Jei planuojate užsiimti šia veikla, būtinai įsigykite papildomą draudimą“, – sako banko draudimo ekspertė.
Kitas dažnai pasitaikantis dalykas – gyventojai pamiršta kreiptis į draudimo bendrovę, pristinga draudžiamuosius įvykius įrodančių dokumentų.
„Dėl šios priežasties visuomet patariame nedelsti ir į draudikus kreiptis įvykiui vos nutikus. Draudimo bendrovės atstovai visuomet patars, ką kiekvienu konkrečiu atveju daryti, kokius įrodymus rinkti, kokius dokumentus pateikti. Prieš vykstant į kelionę reiktų pasirūpinti, kad draudimo bendrovės ar jos atstovo telefono numeris visuomet būtų po ranka“, – pataria K. Kvederienė.
Dar viena dažna klaida – iš nežinojimo nuo tų pačių rizikų apsidraudžiama du kartus. Taip dažniausiai nutinka tuomet, kai įsigyjama kreditinė kortelė ir nepasidomima jos teikiamais draudimo privalumais.
Rekomenduojame atidžiai susipažinti su draudimų sąlygomis ir tinkamai įvertinti asmenines ir (ar) šeimos finansines galimybes, prieš prisiimant finansinius įsipareigojimus.
Šaltinis: https://sc.bns.lt/view/item/486831
