Kibernetinės grėsmės tyko jau planuojant kelionę
Užsakę skrydžius, viešbučius, ekskursijas, laukiame patvirtinimo laiškų, todėl yra nemaža tikimybė užkibti ant duomenų išviliojimo (angl. phishing) sukčių kabliuko. Gavus laišką, kuriuo prašoma atsiųsti duomenis ar atlikti pavedimą, skubame tai padaryti. Svarbu neprarasti budrumo ir, kilus įtarimui, papildomai susisiekti su agentūra ar viešbučio administracija telefonu ar el. paštu bei įsitikinti, kad prašymas tikrai atėjo iš patikimo šaltinio.
Atkreipkite dėmesį į kelionių agentūros, oro linijų, viešbučio interneto svetainės, kurioje atliekate užsakymą, adresą: ar joje nėra papildomų raidžių, skaičių ar kitų simbolių, kurių nėra oficialiame įmonės pavadinime. Patikrinkite laiško siuntėjo adresą. Sukčiai taip pat gali slėptis už pernelyg gerų atostogų ar skrydžių pasiūlymų. Visada elgtis atsargiai reikėtų, kai el. laišku ar SMS žinute prašoma atlikti tam tikrus žingsnius – spausti nuorodą, pateikti papildomą informaciją, atlikti pavedimą.
Atostogoms pasiruoškite patys ir paruoškite įrenginius
Visada ir ypač prieš išvykstant į kelionę, būtina pasirūpinti mobiliųjų įrenginių saugumu. Telefonus, kompiuterius reikia apsaugoti sudėtingais slaptažodžiais. Įsidiekite dviejų faktorių autentifikacijos prisijungimą prie pašto ar kitų asmeninių paskyrų. Tai procesas, kai prisijungiant reikia atlikti daugiau nei vieną veiksmą tapatybei nustatyti. Pavyzdžiui, tam, kad prisijungtumėte prie savo kompiuterio paskyros, reikėtų suvesti skaičius, gautus į mobilųjį įrenginį.
Prieš kelionę pasižiūrėkite, kaip įjungti įrenginio paieškos galimybę („Where is my device“ –„Android“ bei „Find My“ – „Apple“ įrenginiuose), papildomai jį užrakinti nuotoliu su „Lost Mode“ ir ištrinti duomenis per nuotolį su „Remote Wipe“ funkcija. Ji bus reikalinga tuo atveju, jei netektumėte įrenginio. Jei pasisektų ir jį rastų geranoriški žmonės, verta ant įrenginio ekrano užsklandos (angl. screensaver) užrašyti papildomą kontaktinį numerį, pavyzdžiui, artimųjų ar draugų.
Programėlės naikina atstumus, bet gali kelti pavojų
Atostogų metu su artimaisiais, draugais bendraujant per pokalbių programėles „Messenger“, „Viber“, „WhatsApp“, nepamirškite stebėti iš jų ir ypač iš nepažįstamų žmonių gaunamų pranešimų. Būkite ypatingai budrūs, kai siuntėjas dalinasi dokumentu ar nuoroda. Jei įtariate, kad gavote piktavališką pranešimą, susisiekite su siuntėju per kitą kanalą ir įsitikinkite, kad siųstas dokumentas ar nuoroda nėra kenkėjiški. Jei neturite galimybės to padaryti ar gaunate patvirtinimą, jog pažįstamas nieko nesiuntė, nedelsiant ištrinkite pranešimą. Taip pat informuokite siuntėją, kad jis nežinodamas platina kenkėjiškus pranešimus.
Nepaisant grėsmių, įvairios programėlės atostogų metu leidžia lengvai palaikyti ryšį, padeda susiorientuoti, apsipirkti svečioje šalyje. Mobilias programėles svečiams siūlo viešbučiai, restoranai, kavinės, kitos turistinės vietos. Aplikacijas diekite iš oficialių šaltinių – „Google Play“ arba „App Store“. Prieš įdiegiant, patikrinkite programos apžvalgas ir reitingus, venkite programų su žemais įvertinimais ar įtartinais, galimai suklastotais atsiliepimais. Per suklastotas programėles sukčiai gali išvilioti asmeninę ir finansinę informaciją.
Keliaujant saugiau atsiskaityti bekontakčiu būdu ar mobiliuoju
Kelionių metu apsiperkant fizinėse parduotuvėse, neleiskite aptarnaujančiam personalui išsinešti kortelės ir mokėjimą atlikti jums nematant. Per kelias akimirkas gali būti nuskaityti jos duomenys, padaryta kopija. Taip pat saugiau atsiskaityti bekontakčiu būdu ar mobiliuoju telefonu. Įvedant PIN kodą, jis gali būti užfiksuotas ir turint kortelės kopiją neliks kliūčių pasinaudoti jūsų banko sąskaita. Atsiskaičius mobiliuoju, telefonas iš karto privalo būti užrakinamas.
Išsiimant grynuosius iš bankomatų būtinai pridenkite ranka įvedamą PIN kodą. Geriau rinkitės bankomatus, esančius bankų pastatuose, gerai matomose, saugiose gatvėse, o ne nuošaliose vietose, kur nusikaltėliams paprasčiau pritvirtinti kortelių nuskaitymo aparatus.
Reguliariai tikrinkite savo banko sąskaitos informaciją – pastebėjus neįprastus pavedimus, kreipkitės į savo banką ir blokuokite kortelę. Tam, kad tokiais atvejais neliktumėte be galimybės atsiskaityti, keliaudami turėkite kelias korteles.
Dalinantis kelionių įspūdžiais soc. tinkluose – dėmesys nuotraukų detalėms
Dalinantis įspūdžiais socialiniuose tinkluose, įsitikinkite, kad į nuotraukų ar vaizdo įrašų kadrus nepapuolė asmens dokumento fragmentas, pavyzdžiui, rankose laikomas ar kažkur gulintis atverstas pasas ar asmens tapatybės kortelė. Tokią nuotrauką ar įrašą nusikaltėliai gali nesudėtingai išdidinti ir nukopijuoti jūsų duomenis.
Venkite socialiniuose tinkluose dalintis informacija apie tai, kur esate realiu laiku, kadangi tuo nusikaltėliai gali pasinaudoti planuodami duomenų išviliojimo atakas. Ir, žinoma, jokiais būdais socialinėje medijoje nesidalinkite savo asmeniniais duomenimis, tokiais kaip paso numeris, asmens kodas ar mokėjimo kortelės numeris.
Būsite labiau apsaugoti nuo kibernetinių atakų, jei nesinaudosite oro uostų, viešbučių ar kitų viešų vietų „WiFi“ ryšiu. Jis yra mažai apsaugotas, todėl lengviau pasiekiamas kibernetiniams nusikaltėliams. Naudojantis viešo interneto tinklu, jie gali pavogti duomenis arba įdiegti kenkėjiškas programas. Keliaujant saugiau naudoti savo mobiliojo interneto prieigą arba VPN (angl. Virtual Private Network), užtikrinantį saugų interneto ryšį.
Šaltinis: https://sc.bns.lt/view/item/kibernetinis-saugumas-atostogu-metu-ka-butina-zinoti-486471
