Ar mes kaip rinka esame patraukli pogrindinio pasaulio veikėjams, čia norintiems išplauti nelegaliai įgytus pinigus?
Lietuvos lošimų verslo asociacijos direktorius Mantas Zakarka teigia, kad dėl griežto reguliavimo ir rinkos dalyvių įdiegtų veiksmingų prevencijos priemonių Lietuva tokiems veikėjams yra nepatraukli.
„Net du įstatymai reglamentuoja lošimo organizatorių pareigą užtikrinti pinigų plovimo prevenciją, todėl šioje rinkoje veikiančios bendrovės ne tik įsidiegia įrankius ir procesus, kurie tokio veiksmo galimybę sumažina iki teorinės, bet ir samdo tam skirtus darbuotojus, vadinamuosius AML (angl. Anti-Money Laundering) pareigūnus“, – sako M. Zakarka.
Anot jo, Lietuvoje tikslingai taikoma pinigų plovimo prevencija gali būti vadinama valstybės sėkmės istorija. Kaip pastebima kitose gyvenimo ir verslo srityse, nepaisant savo dydžio ir palyginti mažo žinomumo Lietuva dažnai patenka į internete veikiančių tarptautinių nusikaltėlių akiratį, tačiau išplauti savo nešvarių pinigų per čia veikiančias lošimo bendroves jiems nepavyksta.
„Tai rodo, kad šalyje pinigų plovimo sistema veikia, o bendrovių taikomos praktikos yra pakankamos, kad šią grėsmę paverstų labiau teorine nei realia“, – pabrėžė asociacijos vadovas.
Lošimų bendrovės „Betsafe“ vadovas Aurimas Šilys teigė, kad yra įvairių priemonių, padedančių identifikuoti potencialiai pavojingas operacijas. „Dalis jų yra visiškai automatizuotos. Esame įsidiegę „raudonų vėliavėlių“ sistemą, kuri praneša apie sandorius, reikalaujančius papildomo dėmesio“, – pasakojo A. Šilys.
Pasak pašnekovo, bendrovės sistemos veikia taip, kad, lošimo sumai priartėjus prie įstatyme numatyto limito, tikrinamos asmens galimybės disponuoti konkrečia pinigų suma, o kilus abejonių, reikalaujama dokumentų, kurie pagrįstų tų lėšų teisėtumą.
„Dar vienas pavyzdys: sistema automatiškai identifikuoja, jei, tarkime, pokerio žaidime viena šalių specialiai pralošia didelę pinigų sumą. Užfiksavus tokią veiklą, operacija blokuojama ir atkuriamas status quo“, – sakė A. Šilys.
Prekės ženklus „Optibet“ ir „Party Casino“ Lietuvoje valdančios bendrovės „Entain plc“ atstovas George’as Ustinovas atkreipė dėmesį, kad, lošimams persikrausčius iš fizinių taškų į elektroninės komercijos erdvę, sukontroliuoti cirkuliuojančių lėšų skaidrumą tapo paprasčiau.
„Mūsų lošimuose internete galima dalyvauti tik naudojantis bankų arba kitų skaidrių mokėjimo platformų paslaugomis. Taip užtikrinama, kad pinigai atkeliauja iš patikimų šaltinių. Laimėjimai grąžinami į tas pačias sąskaitas, todėl visos piniginės operacijos yra lengvai identifikuojamos ir kontroliuojamos, padeda užtikrinti pinigų plovimo prevencijos reikalavimus“, – teigė G. Ustinovas.
Anot „Entain plc“ atstovo, lošimo bendrovėms pinigų plovimo rizika šiandien yra maža. Pavyzdžiui, Estijos reguliuotojai lošimų verslo netgi neįvardija aukštos pinigų plovimo rizikos sritimi.
Elektroninės komercijos srities ir tradicinius lošimo namus valdančios Estijos kapitalo bendrovės „Olympic Baltija“ vadovas Tomas Palevičius pasakoja, kad įnešamų lėšų skaidrumą fizinėse vietose užtikrinti sudėtingiau – šis procesas reikalauja daugiau žmogiškųjų išteklių. Vis dėlto fizinėse vietose įnešamų lėšų skaidrumas užtikrinamas ne mažiau efektyviai nei internete.
„Jeigu klientas išleidžia reikšmingą sumą pinigų, mes turime įsitikinti šių pinigų teisėtumu ir ar tas klientas gali sau tai leisti. Jeigu klientas negali pagrįsti savo pinigų kilmės, mes nutraukiame santykius juo“, – sakė T. Palevičius.
Jo teigimu, tradiciniuose lošimo namuose keičiant pinigus į lošimo žetonus identifikuojama asmens tapatybė, ji susiejama su įnešamais pinigais. Ši informacija pasiekia prie lošimo stalų dirbančius krupjė, kurie atėjusius svečius taip pat ne vien iš mandagumo paprašo prisistatyti. Taip dar kartą patvirtinama jų tapatybė, kuri papildomai susiejama su informacija apie lankytojų įneštą pinigų sumą.
„Lošimų bendrovės turi specialias komandas, kurios kiekvieną dieną analizuoja įtarimų sukeliančias operacijas. Atsiradus įtarimų, klientai prašomi pagrįsti pinigų kilmę, o jei abejonės neišsklaidomos, sutartys su tokiais klientais nutraukiamos, informacija perduodama Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai“, – situaciją apibendrino M. Zakarka.
Šaltinis: https://sc.bns.lt/view/item/472408
