„Paskutinė vasaros diena turėtų pasižymėti rekordiniu vandens suvartojimu. Jau dvidešimt penkerius metus būtent šią dieną istoriškai stebime didžiausią vandens suvartojimą per metus, kadangi miesto gyventojai sugrįžta po atostogų, ruošiasi naujo sezono pradžiai ir suruošia savo vaikus rugsėjo pirmosios šventei. Todėl šią dieną miestui patiekiame daugiau vandens negu per didžiausias vasaros sausras ir karščius“, - sako „Vilniaus vandenų“ Gamybos tarnybos vadovas Viktoras Matonis.
Mažiausiai vandens suvartota per ilguosius vasaros savaitgalius
Pasak V. Matonio, iš vandens suvartojimo duomenų galima įžvelgti sezoniškumo tendencijas ir miesto gyventojų aktyvumo pokyčius.
„Pagal vandens vartojimą mes jaučiame miesto pulsą – kada žmonės yra namuose, o kada - išvykę. Šią vasarą fiksavome du ramybės periodus mieste: daugiausiai miestiečių buvo išvykę ir ilsėjosi ilgąjį liepos savaitgalį: liepos 8-ąją buvo patiekta mažiausiai vandens šią vasarą. Antrasis mažiausiai suvartoto vandens periodas buvo fiksuotas per Žolinės laisvadienį ir dvi dienas iki jo. Tuo tarpu NATO viršūnių susitikimo savaitę vandens vartojimas nekrito tiek daug, kiek tikėjomės – jis atitiko įprastinius vasaros kiekius, tad tikėtina, kad dalis žmonių vis dėlto pasiliko mieste ir rinkosi dirbti iš namų. Joninių savaitgalio vandens suvartojimo duomenys taip pat rodo, kad atostogaujančių nebuvo daug, kiek per Žolinę ar liepos 6-ąją“, - sako V. Matonis.
Vertinant birželio, liepos bei rugpjūčio 1-21 dienų duomenis, vandens vartojimas Vilniuje išaugo iki 8,7 mln. kubinių metrų vandens ir buvo 4 proc. didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Per visą vasarą pagal vandens suvartojimą labiausiai išsiskyrė pirmoji birželio savaitė - dėl šalį užklupusios sausros buvo gausiau laistomi augalai, daržai ir sodai. Jos metu vandens suvartota iki 10 proc. daugiau negu įprastai.
„Nepaisant netipiškai sausų orų, visą vasarą vandenį Vilniuje tiekėme sklandžiai ir nesusidūrėme su problemomis, kurios kamavo didelę dalį Europos vandens tiekėjų dėl vandens išteklių sumažėjimo. Sostinėje ir aplink ją turime didelius geriamojo vandens klodus ir visas reikiamas priemones jam išgauti ir patiekti gyventojams į namus, biurus ir lauko gertuves. Tačiau norime atkreipti dėmesį į kitą aspektą – galėdami patiekti aukštos kokybės geriamąjį vandenį iš čiaupo, jaučiame atsakomybę pakviesti gyventojus keisti savo įpročius ir rinktis tvariai – mažinti vandens plastikiniuose buteliuose vartojimą, nes tokį kelią renkasi tos šalys, kuriose nėra galimybės gerti vandens iš čiaupo“, - sako Viktoras Matonis.
Dar tikslesni duomenys apie vandens vartojimą – per artimiausius metus
Pasak V. Matonio, per artimiausius metus bendrovė turės dar tikslesnius duomenis apie vandens vartojimo tendencijas, kurie atkeliaus iš šiuo metu Vilniuje intensyviai diegiamų nuotolinių skaitmeninių vandens skaitiklių. Jų duomenys padės integruoti robotizuotus sprendimus tinkle ir išmaniau valdyti tiek vandentiekio, tiek nuotekų tinklus ir taupyti lėšas, o gyventojams bus patogu, nes nebereikės deklaruoti suvartojamo vandens kiekių.
„Vilniaus vandenys“ tiekia geriamąjį vandenį ir tvarko nuotekas 278 tūkst. klientų Vilniuje bei Vilniaus, Švenčionių ir Šalčininkų rajonuose. Bendrovės akcininkai yra Vilniaus miesto (90,79 proc.), Vilniaus (4,06 proc.), Švenčionių (3,37 proc.) ir Šalčininkų (1,78 proc.) rajonų savivaldybės.
