Iki 2030 m. Lietuvoje naftos degalų transporte turės sumažėti 39 proc. Ne, tai ne dar vienas skambus pažadas prieš artėjančius rinkimus, o konkretus įsipareigojimas, kurį Seimas patvirtino įstatymo lygmenyje. Kaip Lietuvai pavyko pasiekti tokį ambicingą politinį sutarimą ir ar pavyks gražius norus paversti realybe?
Seimas neeilinėje sesijoje priėmė Alternatyviųjų degalų įstatymo pataisas. Numatoma, kad naftos degalų suvartojimas kelių transporte iki 2030 m, palyginti su 2021 m., turėtų sumažėti bent 39 proc.
Pasak Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidento Martyno Nagevičiaus, Lietuva žengė labai svarbų žingsnį, sprendžiant Lietuvos transporto priklausomybės nuo iškastinio kuro problemą.
Nors ši problema buvo akivaizdi, vis dėlto, politikai ir valdžios institucijos ilgai vengė pripažinti, kad „karalius nuogas“, t.y. kad naftos degalai sudaro 95 proc. transporto energijos, o valstybės pastangos dekarbonizuoti transportą – neatneša jokio rezultato. Atvirkščiai, kasmet naftos degalų naudojimas didėja, o „žaliosios“ energijos proveržio transporto sektoriuje nematyti .
„Lietuvos transporte gausu įsisenėjusių problemų – naftos produktų vartojimas auga, kai atsinaujinantys ištekliai vis dar nepopuliarūs ir pagal jų naudojimą transporte esame vieni paskutinių ES. Viešas transportas yra nepakankamai išvystytas, didžioji dalis automobilių – neefektyvūs, pernelyg daug naudojantys dyzelio ar benzino. Dėl transporto taršos įsipareigojimų nevykdymo mokėsime šimtamilijonines baudas. Investuotojai nemato valdžios ryžto dekarbonizuoti transporto, todėl neinvestuoja pakankamai į elektromobilių, biometano, pažangiųjų biodegalų plėtrą“, - teigė LAIEK prezidentas M. Nagevičius.
Akivaizdu, kad išnarplioti šį problemų kamuolį, buvo galima tik mažinant naftos degalų vartojimą Lietuvoje. Tačiau politinės valios tai padaryti ilgai nebuvo – Lietuva buvo patvirtinusi eilę strateginių dokumentų, kuriuose įsipareigota mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) transporte, tačiau tie įsipareigojimai buvo nevykdomi, o ŠESD emisijos transporte nuo 2005 m. išaugo net 46 proc.
Deja, politikai ir valdininkai neturėjo motyvacijos iš esmės keisti apverktiną situaciją transporte – net ir pasiūlius nustatyti konkretų naftos mažinimo tikslą įstatyme, iš pradžių buvo atsimušta į abejingumo sieną. „Ta siena buvo labai savotiška, kai gaudavome atsakymą: „taip, mes tikrai mažinsime naftos degalų vartojimą, tačiau įstatymo su konkrečiu tikslu geriau nepriiminėkime“, – pasakojo M. Nagevičius.
Nestandartinis požiūris – pilietinė verslo iniciatyva
Pasak M. Nagevičiaus, idėja priversti valdžią įstatyme kilo penkioms verslą vienijančioms asociacijoms. Ypač svarbu, kad šią idėją palaikė skirtingų AEI atstovaujantys verslai, t.y elektromobilių įkrovimo kompanijos, biometano, biodegalų gamintojai suprato, kad reikia susitelkti prieš vieną oponentą – naftos industriją, o ne tarpusavyje ginčytis, kuri AEI technologija yra pranašesnė.
„Be to, supratome, kad pralaužti abejingumo sienai reikia nestandartinio požiūrio – stiprios iniciatyvos, kuri visuomenėje aktualizuotų naftos vartojimo problematiką, o visuomenės grupių spaudimas paskatintų politikus iš esmės spręsti transporto priklausomybės nuo naftos problemas.
Iniciatyva „41% mažiau naftos“ startavo 2023 m., jos partneriams išplatinus viešą memorandumą. Iškeltas 41 proc. naftos mažinimo tikslas buvo pasirinktas neatsitiktinai – jis atitiko Klimato kaitos valdymo darbotvarkę, kurioje Seimas patvirtino tikslą iki 2030 m. sumažinti ŠESD išmetimus 14 proc., palyginus su 2005 m.
M.Nagevičius pripažino, kad iniciatyvos startą nemažai net ir patyrusių ekspertų, verslo atstovų ar politikų sutiko skeptiškai. Buvo abejojama, ar realu tokį ambicingą tikslą pasiekti, kiek tai kainuos, ar Seimas apskritai ras politinės valios tokiam aukštam naftos vartojimo mažinimo įsipareigojimui?
Jungėsi šimtai organizacijų, net „Žalgiris“
Pasak atsinaujinančios energetikos lobisto, pradžia buvo daug žadanti, nes 2023 m. lapkritį Seimas didele balsų dauguma po pateikimo pritarė 41 proc. tikslą numatančioms Alternatyviųjų degalų įstatymo pataisoms tolimesniam svarstymui Seime. Visgi, įstatymo projektui priimti svarbu buvo gauti teigiamą Vyriausybės išvadą, o dėl skirtingų politinių interesų sprendimas Vyriausybėje užtruko – tai reiškė, kad Seimas negalėjo imtis tolesnio projekto svarstymo.
Siekiant paspartinti teisėkūros procesą, prie „41% mažiau naftos“ kampanijos buvo kviečiamos jungtis įmonės ir organizacijos – iš pradžių jungėsi tos įmonės, kurios matė didžiausią dekarbonizacijos naudą (žaliosios energijos gamintojai, pardavėjai ir pan). vėliau – bendrovės, norinčios žalinti savo transportą ir veiklą. Galiausiai – įmonės, kurios vertybiškai palaikė žaliąją transformaciją ir greitesnį iškastinio kuro atsisakymą. Prisijungus žiniasklaidos partneriams „41% mažiau naftos“ dalyviai galėjo dalyvauti nemokamuose tvaraus verslo mokymuose, viešinti savo tvarios veiklos istorijas.
Nuo 5 verslo asociacijų iniciatyvos partnerių skaičius išaugo iki 250 įmonių ir asociacijų. Jungėsi ir didelės energetikos, pramonės, transporto ir logistikos bendrovės, smulkiojo ir vidutinio verslo įmonės, nevyriausybinės organizacijos, savivaldybės ir viešojo sektoriaus institucijos, universitetai, net legendinis Kauno „Žalgiris“.
„Subūrėme daugiau nei kelių šimtų socialiai atsakingų įmonių būrį, kurių nemaža dalis taip pat dalyvavo teisėkūroje – siuntė raštus ir pozicijas insitucijoms, dalyvavo susitikimuose su valdžios atstovais. Turbūt nesuklysiu, kad tai bene pirmas toks pilietinio lobizmo projektas Lietuvoje, kuriame visuomenės interesą atstovavo tokia didelė jungtinė komanda“, – tvirtino M. Nagevičius.
Dėmesys naftos mažinimo problematikai išaugo pristačius tyrimą, kuris parodė, kad kiekviena darbo diena, per kurią nepriimami sprendimai mažinti naftos degalų vartojimą transporto sektoriuje, Lietuvos biudžetui tiesiogiai reiškia apie 1 mln. eurų praradimų. Nuo 2021 m. bendra šių praradimų suma jau pasiekė beveik 600 mln. eurų ir ji nuolat auga.
Tai reiškia, kad, nemažinant naftos degalų, kito iškastinio kuro vartojimo ir CO2 bei kitų ŠESD išmetimų, pagal ES Pastangų pasidalijimo reglamentą Lietuvai iš biudžeto lėšų reikės mokėti šimtus milijonų eurų ŠESD kvotų įsigijimui iš kitų ES valstybių. Lėtą AEI išteklių panaudojimą transporte sukritikavo ir Valstybės kontrolė, įvertinusi, kad neišnaudojamas vietinių biodegalų gamybos potencialas, o elektros energijos panaudojimo plėtra transporto sektoriuje vyksta per lėtai.
„Galiausiai, Vilniaus gatvėmis vežiojame mobiliąją instaliaciją – skaičiuoklę su priekaba, kuri sustodavo prie ministerijų. Ekrane buvo rodomas skaitiklis – 8 eurų per sekundę greičiu buvo skaičiuojami augantys Lietuvos įsipareigojimai. Siekėme parodyti, kad atidėliojimas yra politiškai skaudus, ir tai pavyko pasiekti.
Po daugiau nei 7 mėnesių, Vyriausybė visgi pateikė teigiamą išvadą. Seimas Alternatyvių degalų įstatymo pataisas galutinai patvirtino rugpjūčio mėn. – praėjus daugiau metams nuo iniciatyvos pradžios. Tiesa, dėl ilgų svarstymų, įvertinus per tą atidėjimą jau prarastas galimybes, įstatyme buvo koreguotas naftos mažinimo tikslas – nuo 41% iki 39%.
Rudenį – „karštas“ politinis sezonas
Nustatytas naftos mažinimo tikslas įstatymo lygmenyje yra svarbus signalas verslo įmonėms, kurios planuoja investicijas į elektromobilių infrastruktūros plėtrą, naujų biometano, pažangiųjų biodegalų, o ateityje – sintetinių degalų ar žaliojo vandenilio gamybos pajėgumų didinimą. Tai taip pat ir signalas įmonėms, kurios ketina investuoti į transporto parko žalinimą, energetinio efektyvumo didinimą.
Pasak M. Nagevičiaus, visgi įstatymo pataisų priėmimas yra tik kelio pradžia – valstybei reikės parengti konkretų priemonių planą, kaip pasiekti 39 proc. naftos mažinimo tikslą iki 2030 metų. Konkrečios priemonės ir veiksmai turėtų būti perkelti į šiuo metu rengiamą Nacionalinį energetikos ir klimato srities (NEKS) veiksmų planą.
Be to, rudens sesijoje Seimas planuoja svarstyti Atsinaujinančių išteklių energetikos direktyvos (RED III) perkėlimą į Lietuvos įstatymus. Tam reikės priimti svarbius teisės aktų pokyčius. Pavyzdžiui, vienas iš jų – didinti AEI įsipareigojimus benzino ir dyzelino pardavėjams. Energetikos ministerija juos siūlo didinti nuo 16,8 proc. iki 29 proc., tačiau LAIEK siūlo sieti su jau patvirtintu 39 proc. naftos mažimo tikslu, įpareigojimus naftos degalų pardavėjams didinti iki tiek, kiek numato NEKS veiksmų planas.
Taip pat bus siūloma didinti degalų iš atsinaujinančių išteklių (DAEI) vienetų paklausą – tai paskatintų „žaliosios“ elektros ir biometano kainų pigimą bei šiomis energijos rūšimis varomo transporto priemonių skaičiaus augimą.
Be to, Vyriausybė priiminės sprendimus, kaip turėtų būti didinamos subsidijos žaliajam transportui ir kokios turėtų būti siūlomos kelių mokesčių lengvatos mažiau teršiančiam transportui.
„Artėjantį politinį sezoną bus svarstomi Lietuvos transporto ateičiai svarbūs sprendimai – tikėtina, kad bus interesų priešprieša, sulauksime pasipriešinimo iš iškastinio kuro industrijos. Visgi politinė valia mažinti naftos vartojimą yra aiškiai išreikšta ir tikiu, kad rasime efektyvius būdus tikslui pasiekti“, - sakė LAIEK prezidentas.
Šaltinis: https://sc.bns.lt/view/item/491463
