1. Kaip veikia nuotekų valymo įrenginiai?
Šiandien valymo įranga gali valyti nuotekas biologiniu arba cheminiu būdu. Biologiniuose įrenginiuose naudojami mikroorganizmai, kuriems reikalingas oro tiekimas. Nuotekos pirmiausia patenka į aeracinę kamerą, kurioje vyksta veikliojo dumblo ir teršalų cirkuliacija. Nuotekos ir susidaręs dumblas patenka į antrinį nusodintuvą, o išvalytas vanduo teka link ištekėjimo vamzdžio.
Cheminiu būdu valomoms nuotekoms reikalingos cheminės medžiagos, kurios reaguoja su nuotekomis. Tokiu būdu ant rezervuaro dugno nusėda dumblas, kuris turi būti reguliariai pašalinamas asenizacine mašina. Be to, griežtėjant aplinkosauginiams reikalavimams, galima įsigyti ir biocheminę valymo įrangą, kuri valo tiek biologiniu, tiek cheminiu būdu.
2. Ar nuotekų įrangos montavimui reikalingas statybų leidimas?
Individualios kanalizacijos įrengimui statybų leidimo reikia gamtos paveldo, valstybinio parko ar rezervato, draustinio zonose. Taip pat leidimo gali prireikti ir miestuose, kultūros paveldo objekto teritorijoje, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje zonoje.
Visais kitais atvejais gali reikėti pasirūpinti savivaldybės leidimu, kuriame nurodomos projektavimo sąlygos. Taip pat reikia pasirūpinti ir techniniu projektu, kurį sudaro aiškinamasis raštas, projektiniai brėžiniai, sąnaudų kiekių žiniaraščiai ir kiti dokumentai.
3. Ką svarbu žinoti renkantis valymo įrenginio vietą?
Valymo įrenginių montavimas atliekamas beveik visuose sklypuose, kurių plotas yra ne mažesnis nei 4 arai. Taip pat svarbu įvertinti ir atstumą iki kito sklypo ribos. Šis atstumas turėtų būti ne mažesnis nei 3 metrai. Kitu atveju privaloma gauti besiribojančios teritorijos savininko raštišką sutikimą.
Be to, jeigu sklype yra šachtinis šulinys, nuotekų įrenginiai turėtų būti montuojami ne arčiau nei 15 metrų nuo jo. Taip pat reikia įvertinti ir tai, kad asenizacinė mašina galėtų lengvai privažiuoti prie valymo įrenginio. Ir, galiausiai, kanalizacijos įrangos nerekomenduojama montuoti ten, kur kaupiasi lietaus vanduo.
4. Kaip tinkamai eksploatuoti nuotekų valymo įrangą?
Orapūtes, esančias biologiniuose valymo įrenginiuose, reikia tikrinti reguliariai, o vieną kartą per 3 mėnesius reikia išvalyti ir jos filtrus. Laikui bėgant valymo įrenginiuose kaupiasi perteklinis dumblas, kurį reikia reguliariai šalinti. Priklausomai nuo įrenginio našumo ir intensyvumo, išsiurbti dumblą reikia nuo 1 iki 4 kartų per metus.
Norint užtikrinti sklandų kanalizacijos veikimo procesą, į klozetą draudžiama mesti popierinius rankšluosčius, ausų krapštukus, drėgnas servetėles, guminius produktus ir kitas biologiškai nesiskaidančias atliekas. Taip pat draudžiama prie kanalizacijos prijungti baseinus, kubilus, nes didelis kiekis vandens gali išplauti aktyvųjį dumblą iš sistemos.
5. Kur galima išpilti išvalytas nuotekas?
Išvalytą vandenį galima išleisti į artimiausią melioracijos griovį ar pratekantį vandens telkinį. Vis dėlto, jeigu tokios galimybės nėra, reikia įrengti infiltracijos šulinį arba specialią uždarą talpyklą. Talpykloje esantį vandenį galima naudoti asmeninėms reikmėms, pavyzdžiui, vejos laistymui.
Jeigu neradote atsakymo į rūpimą klausimą, kreipkitės į savo srities profesionalus. Specialistai suteiks naudingos informacijos ir padės išsirinkti tinkamiausią nuotekų valymo įrangą. Tiek įrenginių montavimą, tiek eksploatavimą patikėkite profesionalams, kurie užtikrins įrenginio ilgaamžiškumą. Efektyviai tvarkydami buitines nuotekas prisidėsite prie taršos mažinimo bei aplinkos gerinimo.
Šaltinis: https://sc.bns.lt/view/item/469014
