Siekiant Žaliojo kurso tikslų, ES įsipareigojo iki 2030 m. sumažinti ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas 55 proc. Tam buvo priimta naujos redakcijos Atsinaujinančių išteklių direktyva (REDIII), kurioje buvo numatytas ambicingas tikslas: 2030 m. ES šalys narės turės pasiekti 29 proc. transporto energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) kartelę.
Palygimui, remiantis ankstesne direktyvos redakcija, ES šalys turėjo pasiekti dvigubai mažesnę 15 proc. kartelę. Bet Lietuvai ir tai buvo didelis iššūkis – 2022 m. duomenimis, vos 6 proc. energijos buvo iš AEI, o transporto parke vis dar dominuoja dyzelinu ir benzinu varomos transporto priemonės.
Pasak Lietuvos inovatyvios energetikos ir prekybos asociacijos (LIEPA) prezidentės Kristinos Čeredničenkaitės, siekiant direktyvos tikslų, Lietuvai reikės mažinti naftos produktų naudojimą, o degalų pardavėjai tinklai turės pasiūlyti daugiau žaliosios energijos: tai reiškia, kad transporte turės augti biodegalų, biometano, elektros dalis.
„Degalų pardavimo bei elektromobilių įkrovimo kompanijos pačios investuoja į žaliąją transporto transformaciją, tačiau kartu laukia ir didesnio valdžios institucijų aktyvumo. Svarbu, kad direktyvos svarstymas prasidėtų kuo greičiau, nes verslas jau planuoja artėjančių metų veiklos strategiją ir biudžetus, todėl norėtų didesnio aiškumo, kokie bus pokyčiai kitąmet ir kaip juos reikia įgyvendinti“, - teigė K. Čeredničenkaitė.
Svarbu koordinuoti veiksmus su kaimynais
Pasak LIEPA prezidentės, perkeliant REDIII direktyvą svarbu įvertinti ir kaimyninių valstybių – Latvijos ir Lenkijos – veiksmus. Jei dėl politinių sprendimų Lietuvoje išaugų degalų kainos, o kaimyninėse valstybėse liktų panašios, tuomet sunkiojo transporto bendrovės degalus ar netoli pasienio gyvenantys vairuotojai kuro bakus pildytų Latvijos ir Lenkijos degalinėse. Dėl tokio „degalų turizmo“ Lietuvos valstybės biudžetas negautų reikšmingų mokesčių pajamų, kurios tektų mūsų kaimynams.
„Todėl labai svarbu, kad Lietuvos politikai koordinuotų savo veiksmus su kitomis ES valstybėmis. Regioninis bendradarbiavimas padėtų išvengti degalų „kainų žirklių“ ir konkurencijos tarp skirtingų valstybių“, - teigė LIEPA vadovė.
LIEPA analitikai prognozuoja, kad vien dėl didėjančių akcizų ir aplinkosauginių reikalavimų degalų tiekėjams, 2025 m. mažmeninės degalų kainos turėtų reikšmingai išaugti – vidutinė benzino kaina šoktels 8 ct./l, o dyzelino – net 16 ct./l. Baiminamasi, kad išaugus degalų kainoms rizikuojame iššaukti nepageidaujamą grandininę reakciją – juk brangstant degalams, didėja ir kitų prekių bei paslaugų kainos.
Galimybė tapti regiono lyderiais
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) prezidentas Martynas Nagevičius pažymėjo, REDIII direktyvos perkėlimas reiškia tai, kad benzino ir dyzelino vartotojai kryžminiu keliu subsidijuos elektra ir biometanu naudojamą transportą.
„Politikai turės nuspręsti, kokios apimties bus tas subsidijavimas: kuo didesnis – tuo labiau reikš ženklesnį naftos degalų brangimą, tačiau pigesnį elektromobilių įkrovimą ir patrauklesnes sąlygas biometano vartojimui. Tačiau perlenkti lazdą irgi būtų pavojinga, nes sukursime niekam nereikalingas socialines įtampas“, - teigė atsinaujinančios energetikos ekspertas.
Pasak jo, siekti direktyvoje 2030 m. nustatyto tikslo galima konservatyviai – t.y. visus esminius sprendimus įgyvendinant vėlesniais metais. Kitas kelias – neatidėlioti ir siekti didesnio atsinaujinančių išteklių naudojimo greitesniu tempu.
„Galime parodyti savo ambiciją - siekti žaliojo transporto lyderystės ir taip didinti savo konkurencingumą regione. Tai būtų ekonominė nauda, nes kurtume pridėtinę vertę visoje žaliojo transporto grandinėje, o tai ir naujos ir darbo vietos, ir papildomi mokesčiai į biudžetą“, - sakė M. Nagevičius. Be to, tai leistų mažinti anglies dvideginio emisijas ir tuo pačiu – mokėti mažesnes baudas už viršytus transporto taršos įsipareigojimus.
Norėtų didesnės valstybės paskatos
Erikas Nemeikšis, bendrovės „Elektrum Lietuva“ Įkrovimo stotelių verslo plėtros vadovas, sako, kad REDIII direktyvą ir norą skatinti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą verslas vertina palankiai, deja, realybė rinkoje kol kas smarkiai prasilenkia su keliamais tikslais, valstybė sektoriaus vystymui skiria pernelyg mažai dėmesio ir finansinių resursų.
„Šiuo metu Lietuvoje įkrovimo stotelių tinklą vysto daugiau nei 5 operatoriai. Visų tikslai ambicingi, o ir planuojamos investicijos didžiulės. Tai reiškia, jog jau visai netrukus įkrovimo stotelių skaičius šalyje išaugs kartais. Deja, pagal dabartinę statistiką tokio paties augimo elektromobilių srityje tikėtis sudėtinga, todėl įkrovimo infrastruktūra nebus išnaudojama efektyviai“, – pastebi E. Nemeikšis.
Jo teigimu, elektromobilių skaičiaus augimą šiuo metu šalyje palaiko tik verslas, kuris pirkdamas tokią transporto priemonę gali susigrąžinti PVM. Tad vienintelė išeitis, pasak jo, yra didinti paramą elektromobilių įsigijimui fiziniams amenims. Apie tai, anot jo, būtina galvoti ir priimant naująją direktyvą.
„Įsigyti asmeninį šeimyninį elektromobilį daugeliui yra per brangu. Ypač dabar, kai elektromobilių antrinėje rinkoje vis dar labai mažai. Egzistuojanti parama yra per maža, valstybė turi ieškoti naujų būdų, kaip paskatinti žmones pirkti elektromobilius“, – pabrėžia pašnekovas.
Šaltinis: https://sc.bns.lt/view/item/494180
