Gydytojas pasakoja, kad keliaudami žmonės dažniausiai susiduria su traumomis ir apsinuodijimais, taip pat kai kuriose šalyse yra didesnė rizika susirgti infekcinėmis ligomis ir pan. Traumos ištinka netikėčiausiose vietose, pavyzdžiui, lipant laiptais iš lėktuvo. O apsinuodijimų pasitaiko net jei buvo valgyta tik viešbučiuose. Anot mediko, dažnu atveju įvairūs nedideli sveikatos sutrikimai gali būti sprendžiami su medikais pasikonsultavus nuotoliu ir gavus patarimų gydantis į bagažą pasiimtomis ar vaistinėse nusipirktomis priemonėmis.
Dažniausi negalavimai – apsinuodijimai ir alergijos
Vienos dažniausių sveikatos problemų keliaujant yra virškinimo sutrikimai – nuo eilinio persivalgymo iki rimtų apsinuodijimų. Dažniausiai kelionių metu žmonės linkę išbandyti kuo įvairesnius patiekalus, taip norėdami geriau pažinti vietinę kultūrą, tačiau tinkamai neįvertina maisto kiekio ir jo saugumo.
Kitos nemalonios sveikatos problemos, anot gydytojo, yra susijusios su vabzdžių ar gyvūnų įkandimais. Dažniausiai įvairių egzotinių vabzdžių įkandimai sukelia nemalonias odos reakcijas, niežulį.
„Daugybėje šalių, net ir apsistojant viešbučiuose, galima susidurti su blakėmis ir jų netgi parsivežti atgal į namus. Nors čia nesusidurtume su labai ryškiais sveikatos negalavimais, blakių įkandimai nėra malonūs, o jų išnaikinimas – sudėtingas ir brangus. Tam tikrose šalyse galima susidurti ir su rimtesniais nemalonumais, pavyzdžiui, erkės ar uodai platina įvairias infekcines ligas, tad prieš keliaujant derėtų pasidomėti apie galimas šių ligų prevencijos priemones. Galiausiai nuodingi vabzdžiai bei gyvūnai gali sukelti alergines reakcijas, o kartais net mirtinus apsinuodijimus“, – dėsto gydytojas P. Jacevičius.
Keliones sugadina traumos
Didžiausią riziką iš kelionės grįžti su sužalojimais turi ekstremalaus sporto mėgėjai. Gydytojas pastebi, kad daugėjant ekstremalias pramogas išbandančių žmonių, didėja ir traumų skaičius. P. Jacevičius sako, kad užsiimant slidinėjimu, nardymu, banglenčių sportu dažniausiai gresia prakirtimai ar galūnių lūžiai, neurologiniai pažeidimai.
„Netikėtos traumos kelionėse pacientams kelia daugiausiai streso ir nežinomybės. Galūnių lūžiai, ypač kojų, kai reikalinga imobilizacija, gali apsunkinti ne tik pačią kelionę, bet ir grįžimą namo: gali prireikti papildomų priemonių judėjimai bei didesnės vietos transporto priemonėje, o tai lemia ir išaugusias išlaidas. Reikėtų atsiminti, kad medicininė pagalba taip pat ne visur nemokama“, – sako P. Jacevičius.
Jis pabrėžia, jog dažnai tokios traumos įvyksta neįvertinus savo įgūdžių užsiimant kokia nors aktyvia veikla, sportuojant, tad reikėtų nepervertinti savo fizinių galimybių, vengti užsiimti aktyvia veikla apsvaigus, stengtis naudoti saugumo priemones.
Keliaujantiems su vaikais – taip pat reikia būti atsargiems, nes traumų tikimybė nepažįstamoje aplinkoje ypač didelė. Reikėtų rinktis vaikams pritaikytas veiklas ir atsižvelgti į jų poreikius bei komfortą.
Daugeliu atveju pakanka skambučio
Bendrovės „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ Produktų ir plėtros skyriaus vadovė Indrė Veličkienė sako, kad savo sveikatą besidraudžiantys žmonės šiandien ieško papildomų paslaugų, kurios suteiktų ne tik finansinę ramybę, bet leistų drąsiau jaustis ir susižeidus kelionėje.
„Keliones į užsienį mėgstantiems klientams, ypač jei jie turi šeimas, itin aktuali galimybė prireikus pasikonsultuoti su mediku iš Lietuvos. Ji sumažina būtinybę ieškoti vietinių gydytojų ar skubiai kreiptis į medicinos įstaigas ir ten išleisti papildomų lėšų. Be to, keliautojai gali rinktis tarp skirtingų konsultacijų būdų, pavyzdžiui, pokalbių telefonu ar vaizdo skambučiu, o tai suteikia lankstumo bet kurioje situacijoje. Niekas nenori nerimo, panikos, nežinomybės kelionėse – skubi nuotolinė konsultacija su medikais būtent nuo to ir apsaugo.
Pasikonsultuoti su mediku, pavyzdžiui, telefonu, gali pakakti lengvos alerginės reakcijos atveju, kai matomas lokalus odos paburkimas uodo įkandimo vietoje, nežymūs bėrimai, nestiprios gastroenterinės reakcijos ar sumušimai. Keliaujant po tam tikras šalis gydytojas gali netgi išrašyti konkrečioje šalyje galiojantį receptą (pagal Sveikatos apsaugos ministerijos pateiktą informaciją). Konsultacijos gali padėti suprasti, kaip elgtis esant skubiai situacijai“, – tikina I. Veličkienė.
Su medikais nuotoliu, anot P. Jacevičiaus, taip pat galima pasikonsultuoti jaučiant lengvus kvėpavimo takų infekcijos požymius, prasidėjus slogai, gerklės perštėjimui, nedideliam karščiavimui ir pan. Taip pat esant virškinimo sutrikimams – negausiam laikinam viduriavimui, vėmimui. Gydytojas pabrėžia, jog svarbu nuolat stebėti būklę – ar simptomai neprogresuoja, neblogėja. Ypač patartina atkreipti dėmesį į vaikus, mat sergant infekcinėmis ligomis jų būklė gali greitai keistis.
Kuomet į gydytojus kreiptis būtina nedelsiant
Nedelsiant į gydymo įstaigą reikėtų kreiptis tuomet, kai bet kokio susirgimo ar traumos būklė ima reikšmingai blogėti – bėrimas plečiasi, viduriavimas ar vėmimas nepraeina ilgiau nei keletą dienų, atsiranda dehidratacijos požymių, karščiavimas.
„Be abejo, taip pat ir gausiai kraujuojant, esant galūnių deformacijoms, galvos sutrenkimams, lydimiems neurologinių sutrikimų: pykinimo, vėmimo, svaigimo, sąmonės praradimo, stipraus skausmo. Reikėtų tinkamai įvertinti ir riziką dėl įkandusių vabzdžių bei gyvūnų – nedelsiant į medikus kreiptis esant nuodingų gyvių įkandimams ar kylant grėsmei užsikrėsti gyvūnų platinamomis ligomis“, – vardija medikas.
Keliautojo vaistinėlė: ką būtina turėti
Gydytojas P. Jacevičius įvardija, kad keliaujantys ilgesniam laikui į užsienį su savimi turėtų pasiimti šiek tiek dažniausiai naudojamų medikamentų. Pirmiausia, svarbu pasiimti priemones pirmajai pagalbai suteikti: pleistrų, purškalų žaizdų dezinfekcijai, bintų ir sumuštą vietą šaldančių priemonių. Svarbu turėti ir vaistų nuo skausmo, antialerginių preparatų, tepalų vabzdžių įkandimo vietoms ar saulės nudegimams patepti.
„Vaistinėlėje turėtų būti ir priemonės, naudojamos apsinuodijus: aktyvioji anglis, elektrolitų preparatai, vaistai, mažinantys skrandžio rūgštingumą, gerinantys virškinimą. Be abejo, ir vartojami vaistai lėtinėms ligomis gydyti. Turite įsivertinti, ar turimų vaistų pakaks visos kelionės metu“, – pataria gydytojas.
Šaltinis: https://sc.bns.lt/view/item/495057
