„Slaugytojų konventą“ surengė Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU), Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos, LSMU Kauno ligoninė, Lietuvos slaugytojų vadovų sąjunga, Lietuvos slaugos specialistų organizacija, Lietuvos anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų draugija, Lietuvos radiologijos technologų asociacija, Lietuvos akušerių sąjunga, Lietuvos kardiologijos slaugytojų draugija, Lietuvos išplėstinės slaugos praktikos asociacija.
Į konferenciją susirinko ne tik visų specialybių slaugos specialistai, išplėstinės slaugos praktikos slaugytojai, bet ir šalies sveikatos politikos formuotojai, akademinės bendruomenės atstovai, gydymo įstaigų vadovai.
Iš garbių svečių – šilti sveikinimai
Slaugos ir slaugytojo vaidmuo šiandienos sveikatos apsaugos sistemoje keičiasi. Šie pokyčiai renginyje aptarti įvairiais atžvilgiais: kalbėta apie tarptautines investicijas, nacionalinę sveikatos politikos formavimo kryptį, psichologinius slaugytojo darbo aspektus, karjeros ir tobulėjimo galimybes.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras dr. Arūnas Dulkys ragino didinti slaugytojų matomumą visuomenėje, profesinėje aplinkoje ir sveikatos apsaugos politikoje. Ministras vaizdžiai palygino, kad nors slaugytojo svarba sveikatos apsaugos sistemoje kinta ir auga, gausi slaugytojų bendruomenė neretai vis dar lieka tam tikroje „aklojoje zonoje“.
„Padaryta nemažai: slaugytojos dažnoje įstaigoje konsultuoja pacientus atskiruose kabinetuose, populiarinama pati profesija, didinamas jos prestižas visuomenėje. Galime tikrai pasakyti: vyksta mentalinis lūžis. Tačiau slaugytojo profesija, jos esmės suvokimas vis dar yra labai trapus. Turime šį suvokimą stiprinti ir kuo daugiau kalbėti apie slaugytojo profesinę galią. Šios galios slaugytojas įgyja kartu su išsilavinimu, kuris suteikia laisvę veikti paciento labui. Darysime ir daugiau, kad pajustumėte teigiamus pokyčius“, – žadėjo ministras A. Dulkys.
„Slaugytojo profesija – labai reikalinga ir tikrai prestižinė. Svarbi sąlyga – reikia mylėti žmogų. Tai yra pašaukimas“, – kalbėjo LR Seimo narys, Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas.
Pasidžiaugta ir naujausiu teisės aktu: Seime priimtos ilgai visų medikų lauktas Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pataisos numato galimybę ir slaugytojams bei akušeriams atsisakyti teikti sveikatos priežiūros paslaugas, išskyrus būtinąją pagalbą, jei pacientas bus agresyvus, kels pavojų mediko sveikatai ar gyvybei.
LSMU rektorius prof. Rimantas Benetis pabrėžė slaugytojų reikšmę visam sveikatos priežiūros sektoriui.
„Šiandien vyksta slaugos profesijos metamorfozė, kurioje labai svarbus ir akademinis aspektas. Mūsų Universitete turime ne tik Slaugos fakultetą, bet ir pirmąją Slaugos kliniką.
Šiuo metu Kauno klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikoje dalies širdies operacijų metu anesteziją atlieka slaugytojai. Matome ateitį, kai slaugos specialistai dar glaudžiau dirbs drauge su gydytojais, perims didelę dalį jų atsakomybių ir praktikos. Džiugina, kad pagrindą šiai mokymo sistemai kuria slaugytojai – jau su akademiniais ir moksliniais laipsniais“, – pasidžiaugė LSMU rektorius prof. R. Benetis.
Gausią slaugytojų bendruomenę su profesine švente pasveikinę LSMU ligoninės Kauno klinikų direktorius medicinai ir slaugai prof. Kęstutis Stašaitis ir LSMU Kauno ligoninės generalinis direktorius prof. Albinas Naudžiūnas pažymėjo, kad vieni didžiausių iššūkių slaugos srityje susiję su kartų kaita sveikatos priežiūros paslaugų sektoriuje.
„Kad klestėtų ir slaugos sritis, ir gydymo įstaigos, reikia išsaugoti dirbančius ir pritraukti jaunimo“, – kalbėjo prof. A. Naudžiūnas.
„Taip pat svarbu pasiekti, kad slaugytojai atliktų tik savo kompetencijų darbą, ir jį palengvintų modernios technologijos. Jūsų lyderystė ir įsitraukimas bus labai svarbūs“, – į susirinkusiuosius kreipėsi prof. K. Stašaitis.
Apžvelgtos šalies ir Europos aktualijos
„Slaugytojų konventas“ – tradicinis renginys, kuriame kasmet gausu pranešimų, aktualių profesiniam ir asmeniniam tobulėjimui. Ir šiemet konferencijos dalyviams pristatytos apžvalgos, analizės plėtė akiratį, teikė naujų įžvalgų apie Europoje, šalyje, profesinėje bendruomenėje vykstančius procesus.
SAM atstovė Raimonda Janonienė aptarė strategines kryptis ir investicijas į sveikatos priežiūrą Lietuvoje.
Pasak lektorės, Vyriausybė yra iniciavusi nemažai pertvarkų – visuomenės sveikatos, greitosios medicinos pagalbos, asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklo, psichikos sveikatos, pacientų pavėžėjimo paslaugų įgyvendinimo, inovacijų, ilgalaikės priežiūros paslaugų vystymo srityse. Šių reformų kontekste lygiagrečiai įgyvendinamos ir dvi svarbios iniciatyvos – Sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacijos tobulinimo ir įtraukimo bei Sveikatos procesų skaitmeninimo.
„Bet visų reformų sėkmė abejotina, jei turėsime nesprendžiamų problemų su sveikatos priežiūros specialistų ištekliais. Mūsų lūkesčiai ambicingi – sudėlioti ilgalaikiai reformų įgyvendinimo tikslai, nustatyti 7 rezultatai“, – kalbėjo R. Janonienė, pranešime išsamiai aptarusi sveikatos priežiūros paslaugų sektoriuje numatytas pertvarkas ir investicijas.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) biuro Lietuvoje vadovė dr. Ingrida Zurlytė apžvelgė PSO Europos regiono aktualijas slaugos srityje.
„Sveikatos sistemos visame PSO Europos regione šiuo metu patiria beprecedenčius iššūkius ir krizes. Jos pilnai neatsistatė po Covid-19 pandemijos“, – pažymėjo pranešėja. Prieš dvejus metus parengtoje regioninėje ataskaitoje raginama veikti nedelsiant, kiekvienai šaliai parengta išsami situacijos analizė. Slaugytojų vaidmuo šiuose procesuose – itin reikšmingas: jie sudaro beveik pusę – 48,5 proc. sveikatos sistemų darbuotojų.
Europos regiono veiksmų programoje 2023-2030 metams numatytos rekomendacijos, kaip išlaikyti ir pritraukti darbuotojų į sveikatos sistemas, kaip juos motyvuoti, kaip slaugytojų darbą padaryti veiksmingesnį. Vienas svarbių elementų – specialistų parengimas ir šio proceso modernizavimas, skaitmeninių kompetencijų tobulinimas.
Chartija pokyčiams: 10 svarbių nuostatų
LSMU senato pirmininkė, LSMU Slaugos fakulteto dekanė prof. dr. Jūratė Macijauskienė konferencijai pristatė Tarptautinės slaugytojų tarybos parengtą dokumentą – Chartiją pokyčiams, kurios 10 svarbių nuostatų reikšmingos tiek Lietuvos slaugytojų bendruomenei, tiek šalies sveikatos priežiūros sistemai.
Tarp jų – apsaugoti slaugytojų profesiją ir investuoti į ją; skubiai spręsti ir gerinti paramą slaugytojų sveikatai ir gerovei; plėtoti slaugytojų įdarbinimo ir išlaikymo strategijas. Kitos chartijos nuostatos ragina rengti, įgyvendinti ir finansuoti nacionalinius slaugytojų poreikio planus,
investuoti į aukštos kokybės akredituotas slaugos studijų programas, suteikti slaugytojams galimybę dirbti pagal visas slaugos praktikos sritis, pripažinti ir vertinti slaugytojų įgūdžius, žinias, savybes ir patirtį, Įtraukti nacionalines slaugytojų asociacijas į politikos formavimą, sprendimų priėmimą, saugoti pažeidžiamus asmenis, gerbti žmogaus teises, lyčių lygybę ir socialinį teisingumą; stiprinti slaugytojų lyderystę visose srityse.
Savo pranešime prof. J. Macijauskienė savo išsamiai apžvelgė psichologinio atsparumo iššūkius ir, sveikindama slaugytojų bendruomenę su profesinę švente, pacitavo su LSMU Slaugos fakultetu glaudžiai bendradarbiaujančios JAV prof. J. Newland žodžius: „Gegužė yra slaugytojų pripažinimo mėnuo, tačiau slaugytojai nusipelno daugiau, nei tik akimirkos, skirtos pasidžiaugti tuo, kas mes esame bei kuo prisidedame prie pasaulio gyventojų sveikatos ir gerovės. Taigi naudokite savo „slaugiškumą“ ir išmintingai darykite įtaką įkūnydami savo slaugytojo tapatybės dalį“.
Lietuvos slaugos specialistų organizacijos prezidentė Aušra Volodkaitė kalbėjo apie būdus stiprinti žmogiškuosius išteklius ir pokyčius siekiant tvarios profesijos ateities.
„Slaugytojų sveikata ir gerovė svarbios dėl keleto priežasčių. Sveiki, patenkinti savo darbu, streso nepatiriantys slaugytojai gali užtikrinti geresnes paslaugas pacientams, jie mieliau pasilieka tose darbo vietose, kuriose jais yra rūpinamasi, kur užtikrinama geresnė emocinė sveikata, streso valdymas. Svarbu ir teigiamos darbo kultūros ugdymas įstaigose: skatinamas komandinis darbas, nekonkurencinis bendradarbiavimas ir pagarba tarp kolegų“, – pažymėjo pranešėja.
Antroji konferencijos dalis buvo skirta streso įveikos, asmeninės gerovės ugdymo tematikai. Apie tai, kaip atrasti savo kryptį ir jaustis geriau, pasakojo holistinės lyderystės koučerė Darija Tonkich, apie pokyčių, prasmės ir malonumo sąsajas kalbėjo vidinės gerovės architektas Remigijus Savickas, su juoko terapija kaip streso įveikos būdu supažindino medicinos psichologė Ina Valeckienė.
Šaltinis: https://sc.bns.lt/view/item/484358
